Ungurys

Ungurys: biologija, žvejyba ir kulinarinės savybės

Ungurio biologija ir paplitimas

Ungurys (Anguilla anguilla) yra viena paslaptingiausių žuvų Europos vandenyse. Ši migruojanti žuvis pasižymi ilgu, gyvatę primenančiu kūnu, kuris gali siekti iki 1 metro ilgio, o svoris – apie 2–3 kilogramus. Jos kūnas padengtas gleivėmis, kurios ne tik mažina trintį plaukiojant, bet ir apsaugo nuo žuvų plėšrūnų.

Unguriai yra plačiai paplitę – jie gyvena gėluose ir sūriuose vandenyse. Europoje unguriai aptinkami upėse, ežeruose ir tvenkiniuose, tačiau jų kelionės prasideda ir baigiasi Sargaso jūroje, Atlanto vandenyne. Ungurių lervos migruoja tūkstančius kilometrų iki Europos krantų, kur tampa stikliniais unguriais ir įsikuria gėluose vandenyse.

Ungurio nerštas

Nerštas yra vienas paslaptingiausių ungurių gyvenimo etapų. Suaugę unguriai migruoja į Sargaso jūrą, kur, spėjama, deda ikrus ir baigia savo gyvenimo ciklą. Iki šiol mokslininkai nėra galutinai išsiaiškinę neršto proceso, nes jis vyksta dideliame gylyje, toli nuo žmonių akių. Šis unikalus gyvenimo ciklas daro ungurius itin pažeidžiamus, todėl jų populiacijos visoje Europoje mažėja.

Ungurių žvejyba Lietuvoje

Unguriai Lietuvoje žvejojami dažniausiai upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Kadangi unguriai yra aktyvūs naktį, žvejyba dažniausiai vyksta tamsoje, kas šią veiklą daro ypatinga. Ungurių žvejyba reikalauja nemažai kantrybės ir specifinės įrangos.

Žvejybos metodai ir įranga

Unguriai dažniausiai gaudomi naudojant dugnines meškeres. Tai paprastas, bet efektyvus būdas, kuris reikalauja tam tikros įrangos:

• Meškerė: dugninė paprasta meškerė, jokių išskirtinių savybių ungurių žvejybai nėra reikalinga.
• Valas: dažniausiai naudojamas 0,25–0,35 mm storio  monofilamentinis valas.
• Masalai: naktiniai sliekai yra pagrindinis masalas, tačiau galima naudoti ir mažas žuveles, mėsos gabaliukus, varles ir pan.
• Svarelis ir kabliukas: šėryklos nėra plačiai naudojamos, dažniau naudojami švininiai svareliai ir ilgas 1/0-3/0 dydžio kablys.

Kadangi unguriai nėra aktyviai viliojami jaukais, sėkmė daugiausia priklauso nuo vietos žinojimo. Jie mėgsta dumblėtus dugnus, akmeningas vietas ar šaknis, kur gali slėptis. Tačiau geriausiai prieš žvejybą sulaukti rekomendacijų, kur unguriai yra paganami.

Žvejybos taisyklės

Lietuvoje ungurių žvejyba yra uždrausta Kuršių Mariose. Visur kitur ungurius žvejoti galima ištisą sezoną kiekis neribojamas, neskaitant 5kg bendro laimikių svorio. 

Kulinarinės savybės

Unguriai yra viena vertingiausių žuvų kulinarijoje. Jų mėsa – riebi, sultinga ir turtinga skonio. Unguriai dažniausiai ruošiami šiais būdais:

• Rūkymas: tai populiariausias ungurių paruošimo būdas Lietuvoje. Rūkyti unguriai išsiskiria ypatingu aromatu ir skonio gilumu. Tai tikras delikatesas, kuris vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
• Kepimas ir troškinimas: unguriai dažnai kepami keptuvėje arba troškinami. Jie puikiai dera su daržovėmis, prieskoniais ir baltu vynu.
• Žuvienė: ungurių mėsa suteikia sriuboms unikalų skonį ir tekstūrą.

Ungurių mėsa yra ne tik gardi, bet ir maistinga – ji turtinga baltymais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis ir vitaminais.