Ritės spiningui

Spininginės ritės

Spininginės ritės, dar vadinamos beinercinėmis ritėmis yra gaminamos įvairių dydžių ir įvairios paskirties. Beinercinės ritės  gali būti skirtos spiningui, dugninei, plūdinei ar jūrinei žūklei, tačiau gali būti tinkamos ir daugeliui žvejybų, jei žvejys nėra sportininkas ar labai išrankus. Ritės spiningui taipogi nebūtinai yra beinercinės, jos gali būti ir inercinės, multiplikatorinės, bet pradžiai aptarsime būtent beinercines spiningines rites. 

Paprasčiausios spininginės ritės yra tiesioginės pavaros, tai yra ritės be momentinio stabdžio, kurios turi tiesiogiai sujungtus dantračius ir ritės rankeną. Tokios ritės vadinamos ritėmis be momentinio stabdžio ir jos neturi to prierašo prie guolių kiekio +1.Jos gali būti be guoliu su vienu guoliu, kartais su dviem guoliais ir be prierašo, + 1, nes juose nėra adatinio guolio, kuris ir yra momentinis stabdis. Šiuo metu jos dar gaminamos pigiausių ričių kategorijoje ir kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų.  Tokių ričių minusas, kad yra labai aštrus kontaktas tarp rankenėlės ir pagrindinės dantračių poros, tuo pačiu labai didelis rankenėlės klibėjimas ir rotorius nesustoja momentiškai nustojus suktu, o gerą centimetrą pasisuka atgal.

Gerokai pažangesnės ritės antireversinės – t.y. su adatiniu guoliu, kuris sąlygoja momentinį stabdį. Tai yra guolis rotoriaus centre, kurį sudaro ne šratai, o apvalūs pailgi kūgeliai (atados). Todėl jis vadinamas adatinis guolis. Jo ir teisingai patepto specialaus tepalo dėka rotorius, o tuo pačiu ir ritės rankenėlė sukasi tik pirmyn ir sustabdžius atgal gali pajudėti tik milimetrą ar porą, o kokybiškų ričių atveju visai nepajuda.

Turbūt ne vienas žvejys pastebėjo kad ypač šaltuoju metų laiku kartais ši funkcija pradeda prastėti ar kartais visai dingsta. Tai yra dėl prasto ar prastai užtepto tepalo arba per laiką tas tepalas išsiplauna ar sukietėja.  Tokiu atveju užtenka teisingai pertepti su skystu tepalu adatinį guolių ir viskas susitvarkys.

Kitas svarbus spininginių ričių aksesuaras yra būgnelio stabdis. Šis stabdis pas mus vadinamas frikciniu stabdžiu. Anksčiau buvo labai madinga daryti jį ritės apačioje ir tokios ritės buvo vadinamos ritės su galiniu stabdžiu, tačiau pastaruoju metu tokių stabdžių masiškai yra atsisakoma, dėl mažesnio tokio stabdžio efektyvumo ir silpnesnės jėgos bei dėl didesnio bendro ritės svorio. Priekinis stabdis yra daug galingesnis, tikslesnis ir mažiau sveria. Ritės su galiniais stabdžiai dar vis karatais naudojamos senosios kartos plūdininkų ir dugninės žūklės mėgėjų.

Priekinis ritės mechaniką paprastai sudaro keletas trinties diskų (drago poveržlių), išdėstytų koaksialiai ant ritės veleno arba kai kuriais atvejais ant varomojo veleno. Paprastai yra sraigtinis mechanizmas, kuris statmenai spaudžia poveržles, todėl atsiranda trintis, kuo labiau diskai spaudžiami, tuo didesnis pasipriešinimas. Stabdžių diskeliai paprastai gaminami iš tokių medžiagų kaip veltinis, teflonas, anglies pluoštas ar kitas sutvirtintas plastikas ir paprastai turi metalines (dažniausiai plienines) poveržles tarp jų. Šis stabdis skirtas žuvis suvaldyti, su gerokai silpnesniu valu, nei tektų naudoti, jei ritė neturėtų stabdžio. O gaudant tokius plėšrūnas kaip lašiša ar šamas reikalingas ne tik tikslus ir švelnus bet ir galingas stabdis. Lašišai pageidautina kad stabdis būtų apie 10kg, nes jos gaudomos su panašiais tiek išlaikančiais pintais valais, o šamui pageidautina ir dar daugiau. Žvejojant kitus mūsų vandenų plėšrūnus galingo stabdžio tikrai nereikia ir žvejai be reikalo baidosi ričių su sekliu būgneliu, kuriu stabdis tik 3 ar 4 kg. Tarkim Shimano 2500 ritės stabdis yra 9kg, o 2500S ( seklus būgnas) viso labo 4 kg. Tai tikrai nėra minusas, nes tie 4 kg yra tikslesni ir švelnesni ir geriau sąveikauja su plonesniu valu. Kam reikalingas galingas stabdis, jei ant to seklaus būgnelio maksimaliai galima užvynioti tokio storio valą, kuris realiai laiko 4kg? Apie tai dažnai žvejai nesusimasto, o be reikalo. Lydeką, starkį ar salatį gaudant ritės stabdis maksimaliai laikomas nustatytas ant 1 ar 2kg jėgos ir jokia lydeka nepareikalauja daug stabdžio jėgos, nepaisant jos dydžio. Be abejo yra ir tam tikros išimtys tai plėšrūnų žūklė su didelėmis gumomis 18+ cm ilgio. Gaudant su dideliais minkštaisiais masalais ir dideliais trišakiais kabliais, tuo pačiu ir galingais kotais, reikalingas galingas pakirtimas ir ritės stabdį vertėtų prisiveržti stipriau, o pakirstus jau staigiai atleisti.

Kaip žinia, valas ant būgnelio vyniojamas besisukančio rotoriaus pagalba, kuri sukame su rankenėle dantračių poros pagalba, o kada valas vyniotųsi per visą būgnelio aukštį būgnelis turi kilnotis aukštyn ir žemyn. Nuo to kaip kilnojasi būgnelis priklauso valo susukimo tvarka – o tiksliau kokybė. Prastai, netiksliai susuktas valas sukelia daug problemų, tiek užmetimui tiek ir valo kiplavimuisi. Čia didžiausią proveržį pasiekė legendinė ir geriausia ričių gamintoja Shimano. Ji sukūrė ir užpatentavo sliekinį valo vyniojimo mechanizmą (worm shaft), kuris valą vynioja kryžmai, taip neleidžiant valo  gijoms palysti  viena po kita.

Ne ką mažiau svarbus ritės kokybės elementas yra jos korpusas, o tiksliau korpuso medžiaga. Prasčiausias ir sunkiausias korpusas yra pagamintas iš plaastiko, šiek tiek geresnis yra iš plastiko ir grafito kompozito. Dabartinių lengvų ričių korpusai jau gaminami iš daug anglies turinčio korpuso ir yra labai geras pasirinkimas ieškant lengvos ritės lengvai spiningui. Shimano ritės gaminamos iš specialios CI4+ medžiagos ir yra labai lengvos bei pakankamai tvirtos. Visgi galingesnės ir patikimesnės ritės yra gaminamos iš aliuminio korpuso, o pačios prabangiausios iš magnio. O kam reikalingas tas korpusas tvirtas, jis gi tik korpusas, o ne dantračiai? Dažnai tokį klausimą sau užduoda žvejys. Bet čia yra vienas esminis aspektas, minkštesnis korpusas šiek tiek juda, o kartu juda ir viduje esančios atraminės detales ir be abejo labiau dyla. Kita problema, kad išdyla silpno korpuso guoliavietės ir vietos, kur atsiremia kiti vidaus mechanizmai. Tai taipogi sąlygoja tų detalių greitesnį susidėvėjimą. Taigi, ritės korpusas yra kaip žmogaus stuburas, pradėjus jam dilti, prasideda problemos ir kituose sąnariuose.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į ričių rotoriaus medžiagą. Lengvas rotorius yra gerai bendram ritės svoriui, tačiau ne visuomet tai yra geriausias variantas. Lengvas rotorius yra geras pasirinkimas žvejojant su lengvais masalais arba tuomet kuomet nėra sunku traukti masalą. Pavyzdžiui žvejojant tvičingu, kuomet yra surenkama tik laisvas valas. Gaudant džigu ar sunkesniu masalu, geriau rinktis sunkesnį rotorių, kuris turės didesnę inerciją ir pridės jėgos sukant rankenėlę. Tarkim Shimano Stradic su aliuminiu rotoriumi yra pranašesnė džigavimui nei Shimano Vanford, kurios rotorius yra lengvas.

Kita savybė, nusakanti ritės kokybę yra rankenėlės tvirtinimo mechanizmas. Rankenėlė prisisukanti tiesiai į ašį (screw in) yra geresnis variantas, negu rankenėlė tvirtinama su kamšteliu iš kitos pusės. Pirmasis variantas sąlygoja mažesnį laisvumą (liuftą) ir mažiau dėvisi.

Taigi kas gamina kokybiškiausias spiningines rites? Be abejo tai Japonų kompanija Shimano. Pagal ričių ilgaamžiškumą niekas prie jos gaminamų ričių nėra priartėjąs ir panašu, kad net tolsta. Tolsta, nes pagrindinis konkurentas Daiwa, pasirinko kitokį kelią ir gamina rites, kurios tarnauto maždaug tiek, kiek yra tos ritės gyvavimo ciklas, tai yra iki atnaujinto modelio išleidimo. O Daiwa modelius atnaujina kas 2-4 metus, kai Shimano tai daro, kas 5-6 metus, o tam tikrus modelius laiko neatnaujintus ir 10 metų. 

Pas mus internetu ir gyvai galite įsigyti rites gera kaina, pigiau nei parduoda dauguma konkurentų. Dažnai taikoma akcija ir išpardavimai. Ir nepamirškite, kad kokybiška žvejyba priklauso ir nuo kokybiškų žūklės reikmenų. 

Ritė žvejybai

Žvejybos reikmenys niekaip neapsieina be ritės, kuri yra vienas iš svarbiausių elementų komplektuojant žvejybinę meškerę. Žvejyba gali būtį įvairi, tačiau be ritės įmanoma tik žūklė plūdine meškere be žiedelių. Visur kitur ritės reikalingos. 

Ritės visų pirma skirstomos į inercines ir beinercines rites (fiksuoto būgnelio). Inercinės ritės metimo metu nuvynioja valą nuo besisukančio ritės būgnelio, kuris turi inerciją. Todėl ir vadinamos inercinėmis. Beinercinės ritės užmetimo metu niekas nesisuką, tiesiog valas slysta nuo būgnelio metimo kryptimi.  Pirmosios visos ritės buvo inercinės su rankenėle tiesiog pritvirtinta prie būgnelio. Jos buvo skirtos tiesiog atsivynioti valo tiek kiek reikia. Tokios kokios dabar yra žieminės ritės. Vėliau jas pagamino šiek tiek modernesnes su kuriomis buvo galima šiek tiek ir užmesti. 

Pirmoji fiksuoto būgnelio beinercinė ritė atsirado dar 1870 metais Šiaurės Amerikoje tačiau tokio tipo kokios ritės yra naudojamas ir šiuo metu ir skirtos spiningavimui masiškai buvo pradėtos gamintis tik 1947m ir ji vadintos Mitchell 300, kurią pagamino kadaise legendinė ričių gamybos kompanija Mitchell Reel Company Of Cluse. Deja ši kompanija nesugebėjo išlaikyti savo gamybos aukštumoje ir šiuo metu ši kompanija senai yra parduota mega žvejybos reikmenų koncernui Pure Fishing, ir "puikuojasi " jo brandų katalogo gale.

Inercinės ritės taipogi evoliucionavo ir paprastas inercines rites, su kuriomis neįmanoma ar sunku užmesti pakeitė multiplikatorinės ritės (baitcasting). Jų pagrindinis skirtumas nuo paprasto inercinės ritės, kad būgnelis nėra tiesiogiai sujungtas su rankenėle ir yra laisvas, bei gali suktis rankenėlei nesisukant. Tuo pačiu atsirado galimybė įtaisyti į tokią ritę ir greičių dėžę, t.y. padidinti dviejų skirtingo dydžio dantračių pagalba perdavimą iš rankenėlės į būgneli, kaip kad yra padaryta ir beinercinėse ritėse. Tokios ritės taip pat skirstomos į dvi rūšis: pirmoji tai paprasta multiplikatorinė ritė, pas mus vadinama bačkutė. Antroji - tai žemo profilio multiplikatorinė ritė, pas mus dar vadinama muiline. Pirmoji dažniausiai yra galingesnė ir naudojama mėtyti didesnius nei 50-100g masalus arba velkiauti  stambius laimikius jūrose. Tuo tarpu žemo profilio multiplikatorinės ritės skirtos metyti lengvesnius masalus ir jų paskirtis mažai kuo skiriasi nuo paprastų beinercinių ričių. Pagal žūklės rūšį galima išskirti dar dvi ričių rūšis: tai jūrinė ritė, kuri yra tiesiog galinga multiplikatorinė ritė, dažniausiai be valo vediklio, ir su labai ilga rankenos alkūnę, kad būtu lengviau pumpuoti iš gilumos stambius laimikius. Kita ričių rušis yra žieminės ritės, kurios taipogi būną įvairių porūšių, tačiau jos yra gerokai mažesnės už įprastines ritės. 

Vienas dažniausiai aptariamas ritės kokybės rodiklis yra guolių skaičius, tačiau tai yra gan klaidingas požiūris matuoti ritės kokybę pagal guolių skaičių. Taip yra todėl, kad pigus guolis yra netgi didesnė bėda nei nauda. Kokybiškai įmontuota įvorė nesukels didelių problemų, o prastas guolis labai greitai gali pradėti strigti ir veikti prasčiau nei įvorė. Fera ritė gali turėti 3 kokybiškus guolius ir to užtenka, o ritė kainuojanti 3 kartus pigiau ir turinti 10 guolių smagi gali būti tik trumpam, nes tie pigiausi guoliai pradės gesti ir gadinti visą ritės darbą. Na, o pasikeisti pigius guolius į gerus kainuos gerokai daugiau, nei tiesiog nusipirkti iš karto kokybišką ritę. Nes geras guolis gali kainuoti ir 5 ir 10 eur.

Kokias rites žvejybai rinktis pradedantiesiems žvejams?

Pradedantysis žvejys, nepaisant ar jis vaikas ar suaugęs, ne visada žino kokią tiksliai ritę vertėtų pasirinkti. Pamėginsime į tai kuo aiškiau atsakyti ir tai gal būt padės Jums neapsirikti. 

Pirma ritė vaikui.

Pirma meškerė vaikui iki 6 metų perkama dažniausiai net nežinant, kaip jis su ja žvejos, taigi ritė turi būti paprasta ir universali, bet kad su ja būtų lengva užmesti ir spiningo masaliuką ir plūdę, nes vaikai dažniausiai pradeda nuo plūdės, bet jei tėtis spiningauja, tai būtinai nori pamėginti ir paspiningauti. Taigi ritė turėtų būti beinėrcinė, nelabai sunki, kad nevargintu vaiko, tačiau ir nebrangi, nes ko gero ji bus murkdoma smėlyje, maudoma vandenyje ir tikrai nebus ta, su kuria jis žvejos dar po 3 metų. Ritė net nebūtinai turi turėti momentinį stabdį, nes vaikas tikrai nepajus.

Ritė vyresniam negu 6 metų vaikui, jau gali būti šiek tiek kokybiškesnė ir būtinai beinercinė, gali būti su momentiniu stabdžiu. Nėra didelio skirtumo tą ritę jis naudos plūdinei žūklei ar spiningavimui. Ji gali būti 1000-3000 dydžio ir pageidautina su ne pernelyg sekliu būgneliu, nes plūdinei žūklei bus naudojamas monoflamentinis ir ne pats ploniausias valas. 

Ritė plūdinei meškerei.

Plūdinės meškerės ritės renkamės pagal tai, kaip ketiname žvejoti. Jei meškerę ruošiatės laikyti rankoje ir vaikščioti upės pakrantėje ar žvejoti įsibridus, geriausia rinktis kuo lengvesnę ritę, ji gali būti ir 1000-2000 dydžio. Didesnės nei 3000 tukstančių ritės jau naudojamos, kuomet žvejojate tolimo užmetimo plūdine meškere ir po užmetimo padedate ją ant kuoliukų ar laikiklio. Tuomet didesnės ritės būgnelis jau yra privalumas, nepaisant kad tokia ritė daugiau svers. Ritės svori, kuomet ji laikoma ant laikiklių yra mažai svarbus, o kad valas mažiau kilpotųsi ir toliau mestųsi, jau reikalinga ir didesnė ritė su didesniu būgneliu. Kitas aspektas renkantis rite plūdei yra valo susukimo greitis. Jei ritės būgnelis nėra didelis ji labai lėtai susukinės valą ir tai gan erzins kuomet reikia dažnai permetinėti. Tarkim gaudant srovėje ir pravedinėjant plūdę, permetimų skaičius yra labai didelis ir tokiais atvejai reiktų rinktis didesnio perdavimo ritę, kuri per apsukimą suvynios daugiau valo. Jei standartinės ritės perdavimas yra 5:1, tai greitos ritės, kuri labiau tiks plūdinei žūklei turėtų būti 6,2:1. Dar greitesnių perdavimu ritės jau sukasi gan sunkiai ir tokio perdavimo ritės mažai gaminamos. 

Ritė klasikinei dugninei meškerei.

Jeigu ketinate žvejoti karšius ar karosus su klasikine dugnine meškere ir kibimą stebėti signalizatoriaus ar beždžionėlės pagalba, tuomet galite rinktis arba paprastas beinercines rites 4000-7000 dydžio su greitu priekiniu stabdžiu arba rites su dviem stabdžiais, dar vadinamas baitrunerines rites, kuomet padėjus meškere ant laikiklių įjungiamas galinis stabdis, kuris nustatytas ant labai laisvos eigos. Taip daroma, kad užkibus stambesniam laimikiu jis neįtrauktų meškerės į vandenį. Tačiau tokios ritės yra pakankamai sunkios ir lengviau sugendančios, taigi pamažu jas pakeičia ritės su greitu priekiniu stabdžiu, kuomet užtenka puslankiu pasukti ir atsukti stabdį, kad jis nuo visiškai laisvo pasiektų jau pakirtimui tinkamą įtempimą. Su tokiais stabdžiais taip pat padėjus meškerę ant meškerės laikiklio galima atsukti stabdį, o prieš pakerta staigiai prisukti vienu pirštų judesiu. 

Ritės moderniam fideriui.

Fideriaujant dažniausiai naudojamos tam skirtos ritės, kurios yra beinercinės su priekiniu stabdžiu. Nuo paprastų ričių spiningu ar plūdei jos skiriasi savo dydžiu, nes dažniausiai naudojamos 4000-7000 dydžio, turi dažniausiai seklesnį ir platesnį būgnelį ir kas tikrai svarbu tai apvalų tvirtą metalinį klipsą, kuris nepjautų valo jį klipsuojant. Fiderinė ritė tuo geresnė kuo lengviau ir greičiau partraukia šėryklą, bei kuo toliau ją metą. Didesnio perdavimo fiderinė ritė valą susuks greičiau, tačiau tai padaryti su sunkia šėryklą iš didelio gylio ar stiprios tekmės bus tikrai ne lengvą ir vargs ne tik žvejys, bet ir pati ritė. Taigi reikia surasti aukso viduriuką, tarp ritės perdavimo ir valo suvyniojimo greičio. Čia taisyklė paprasta, kuo didesnis būgnelis tuo valo per vieną vediklio apsukimą suvyniosite daugiau valo, o kuo greitesnis perdavimas iš rankenėlės į rotorių, tuo vediklio apsukimų per ritės rankenėlės vieną apsukimą bus daugiau. Taigi, kad ritės būtų galingos reikia mažesnio perdavimo, tačiau didesnio būgnelio valo suvyniojimui. Jei renkatės ritę išskirtinai srovei rinkitės kuo mažesnį perdavimą, kad ir 4,6 ar 4,8:1. Tokia ritė bus galinga ir tarnaus ilgiau, o ir pirštai pavargs mažiau ją sukant. Tačiau jei žvejojate labai tolimais atstumais ir dažnai permetinėjate meškerę, reiktų pagalvoti apie greitesnę (distance) rite, kuri turi perdavimą 5,3 ar 5,6:1 ir yra su plačiu būgneliu. 

Ritė spiningui.

Spiningui pradedantys žvejai dažniausiai renkasi beįnercines, nes su jomis lengviau užmesti nei su multiplikatorinėmis, tačiau šiek tiek įgudę jau pradeda mąstyti ir apie multiplikatorinę ritę. Vaikam tikrai nerekomenduojame pradėti nuo multiplikatorinių ričių, kadangi su jomis vargo tikrai daugiau iki kol išmoksti teisingai užmesti, o ir tokias rites mėtymui reiktų pirkti kokybiškesnes.  Su pigutėmis ritėmis metyti nedidelius svorius dažnai yra nelabai įmanoma. Tačiau jau prakutusiam žvejui tikrai kartais reiktų žvilgtelti ir ne tik į beinercines rites. Beinercinės ritės pranašesnės yra, kuomet žvejojama lengvesniais nei 15g masalais, taip pat kuomet gaudoma ilgais spiningais, tarkim upėse lašišas ar salačius. Multiplikatorinės ritės turi daugiau pliusu gaudant tvičingu (patogiau laikyti ir nėra netikėtų valo kilpų su mazgeliais, kurie atsiranda tvičinant ir atpalaiduojant valą). Taip pat multiplikatorinės ritės vienareikšmiškai yra pranašesnės mėtant sunkesnius nei 50g masalus. Su jomis daug lengviau ir sunkų masalą išmesti ir jį laiku sustabdyti, o ir pati ritė yra gerokai tvirtesnės konstrukcijos ir tikrai ilgiau tarnaus. 

Ritės perdavimo greitį spiningaujant, derėtų rinktis pagal spiningavoimo būdą. Žvejojant lengvais vobleriais šapalus ar upėtakius rekomenduojama rinktis didesnio perdavimo rites su perdavimui maždaug 6:1. Su jomis paprasčiau masalą traukti greičiau už srovę, o žvejojant upėtakius, galima greičiau panardinti voblerį. Džigaujant rekomenduojama rinktis lėtesnes rites, kadangi pastoviai yra pradedama sukti rankenėlė po kiekvieno masalo šuoliuko. Su greitu perdavimu tai padaryti išties sunkiau ir mažiau malonu. Taigi ritės perdavimas turėtų būti maždaug 5:1. Gaudant dideliais masalais, kuomet ritei reikia jėgos taipogi derėtų rinktis lėtesnį perdavimą, išskyrus kuomet gaudoma pelaginės žuvis su live sonarais. Tuomet reikt labai greitai susukinėti masalą kartojant metimą ir ritės perdavimas geirau čia būtų didesnis. Visgi metimai yra trumpi ir ritė bei ranka pernelyg nepavargs.

Ritė velkiavimui.

Velkiavimui vidaus vandenyse galima naudoti tiek beinercinę, tiek ir multiplikatorinę ritę. Beinercinė ritė turėtų būti žemo perdavimo ir pakankamai galinga, kadangi velkiaujant keliomis meškerėmis, dažniausiai masalai permetimui ar jau su laimikiu partraukiami nestabdant valties. Tačiau gerokai efektyvesnis būdas yra velkiauti su multiplikatorinėmis ritėmis, kurios turi valo skaitiklius ir kurių pakankamai ilga ritės rankenėlės alkūnė. Su tokiomis ritėmis daug lengviau partraukti masalą, taip pat galima tiksliai žinoti kokia valo atkarpa yra išleista ir kokiame gylyje tuomet yra jūsų masalas. Tokios ritės dabar jau gaminamos ir žemo profilio korpuse, su kuriomis galime net ir šiek tiek užmesti masalą, nereikia viso atstumo jo išleidinėti, kaip su klasikine "bačkute".

Ritė jūrai.

Žvejyba jūroje yra labai įvairi, tačiau tarp mūsų tautiečių populiariausi yra du gaudymo būdai. Vienas tai giluminis džigavimas vertikaliai, o kitas sunkių gumų 100-200g mėtymas. Pirmuoju atveju naudoti reiktų tik jūrine multiplikatorinę ritę, geriau, kad būtų dviejų perdavimo greičiu: lėtesniu kovai su laimikiu, greitesniu masalo ištraukimui. Na o mėtymui patartina rinktis galinga 6000-8000 dydžio beinercinę ritę.

Pas mus parduotuvė tiek internetu tiek ir gyvai rasite visų tipų ričių. Mes specializuojamės  beinercinių ričių spiningui, fideriui, pludinei tiek ir multiplikatorinių ričių jūrai bei žemo profilio multiplikatorinių ričių spiningui prekyboje. Pas mus gera kaina, akcijos ir išpardavimai, bei tikrai labai didelis pasirinkimas tiek pigių ričių pradedantiesiems tiek ir pačių kokybiškiausių ričių profesionalams ir fanatikams.