Seliavų žvejyba

Seliavų Žūklės Paslaptys: Išsamus Gidas

Įžanga

Seliava – paslaptingoji ežerų gyventoja

Seliava (Coregonus albula) – tai maža, bet itin įdomi žuvis, paplitusi daugybėje Europos ežerų, taip pat ir mūsų šalies vandenyse. Savo sidabrišku blizgesiu ir elegantišku kūnu ji traukia žvejų dėmesį, o paslaptingas gyvenimo būdas dar labiau didina susidomėjimą šia žuvimi. Išvaizda. Seliava pasižymi pailgu, šiek tiek suplotu kūnu. Nugara dažniausiai būna pilkšvai žalsva, o šonai ir pilvas – sidabriški. Žvynai smulkūs, tvirtai prigludę prie kūno. Šios žuvies dydis nėra itin didelis – dažniausiai užauga iki 30-150 gramų, tačiau kartais pasitaiko ir didesnių individų. Elgsena. Seliavos yra būriuotos žuvys, mėgstančios laikytis giliose ežerų duobėse. Jos yra gana atsargios ir šiek tiek baimingos, todėl pastebėti jas nėra taip paprasta. Aktyviausiai maitinasi naktį arba prieblandoje, kai plėšrūnai yra mažiau aktyvūs. Gyvenimo būdas .Seliavos yra šaltamėgės žuvys, todėl dažniausiai aptinkamos giliuose, švariuose ežeruose. Jos maitinasi zooplanktonu, smulkiais vėžiagyviais ir vabzdžių lervomis. Neršia pavasarį, išmesdamos ikrus sekliuose, žolėtuose vandens telkinių pakraščiuose. Paplitimas. Seliavos paplitusios daugelyje Europos ežerų. Lietuvoje jos taip pat yra dažnas laimikis, ypač giliuose ežeruose. Tačiau dėl intensyvios žvejybos ir aplinkos taršos, kai kuriose vietovėse seliavų populiacijos mažėja.

Seliavų žvejyba – tai tikras iššūkis kiekvienam žvejui. Šios paslaptingos žuvys, slepiančios ežerų gilumose, reikalauja ne tik kantrybės, bet ir specifinių žinių bei įgūdžių. Šiame straipsnyje pasidalinsime vertinga informacija, kuri padės jums sėkmingai medžioti šias sidabrines gražuoles. Remsimės patyrusių žvejų patirtimi ir naujausiais moksliniais tyrimais.

Seliavos – Gilumų Karalienės

Seliava (Coregonus albula) yra lašišažuvių šeimos žuvis, paplitusi daugybėje Europos ežerų. Jos išsiskiria pailgu kūnu, sidabrinėmis šoninėmis pusėmis ir mažomis žvynais. Seliavos yra būriuotos žuvys, dažniausiai aptinkamos giliose ežerų duobėse. Mityba daugiausia sudaryta iš zooplanktono, tačiau gali maitintis ir smulkiais vėžiagyviais bei vabzdžių lervomis.

Kodėl Seliavos Yra Tokios Patrauklios Žvejams?

  • Skonis: Seliavos mėsa yra labai vertinama dėl savo švelnumo ir subtilaus skonio.
  • Iššūkis: Pagauti seliavą nėra lengva, todėl ši žūklė teikia daug azarto.
  • Retumas: Ne visi ežerai gali pasigirti gausiomis seliavų populiacijomis.
  • Azartas: Seliavos gali pradėti kibti viena po kitos ir visuomet yra galimybė jų pagauti įspūdingą kiekį. O ir seliavos yra kur kas didesnės nei stintos ir kartais jos kimba išties didelės. 

Įranga, Būtina Sėkmingai Žūklei

  • Meškerė: Lanksti, apie 60 cm ilgio meškerėlė su neinercine rite yra idealus pasirinkimas.
  • Valas: Naudokite ploną, bet tvirtą valą, pavyzdžiui, 0,12 mm skersmens. Pavadėliams rinkitės dar plonesnį – 0,10 mm skersmens.
  • Kabliukai: Miniatiūriniai, 16-18 numerio, pagaminti iš plonos vielos, kad neatrodytų pernelyg įtartinai žuviai.
  • Svareliai: Nedideli, 3-7 g svorio, kad masalas sklandžiai nuskęstų iki dugno.
  • Masalas: Populiariausias masalas –  smulkios uodo trūklio lervos, dzikai ir pinkos. Dabar vis populiarėja žūklė su bemasalinėmis avižėlėmis skirtomis seliavoms. Su jomis žvejyba daug paprastesnė. 
  • Sonaras: Šis prietaisas yra būtinas norint aptikti seliavų būrius ir stebėti jų elgesį. Tai gali būti paprasčiausias deeperis ar Praktik echolotas.

Žūklės Technikos

  • Jigavimas: Švelnūs meškerės judesiai aukštyn ir žemyn, imituojantys grobio judesius.
  • Deadsticking: Masalas paliekamas nejudantis, laukiama, kol seliava pati jį pastebės.
  • Sonaro naudojimas: Stebėkite ekrane, kur susitelkę seliavų būriai, ir tiksliai nukreipkite masalą į jų buvimo vietą.

Seliavų Buveinės

Seliavas dažniausiai galima rasti giliuose ežeruose, ypač duobėse ir kanaluose. Jos mėgsta vėsius, deguonies prisotintus vandenis. Tačiau seliavų pasiskirstymas ežere gali kisti priklausomai nuo metų laiko, vandens temperatūros ir maisto kiekio.

Sezoniniai Pokyčiai

Seliavų aktyvumas ir buveinės gali kisti skirtingais metų laikais. Pavyzdžiui, žiemos metu jos dažniausiai būriuojasi giliausiose ežero vietose, o vasarą gali pakilti į aukštesnius vandens sluoksnius.

Patarimai Sėkmingai Žūklei

  • Kantrybė: Seliavų žūklė reikalauja daug kantrybės. Neskubėkite ir mėgaukitės procesu.
  • Tyla: Būkite kuo tylesni, kad nebaidytumėte žuvų.
  • Apsauga nuo šalčio: Tinkamai apsirenkite, kad žūklė būtų patogi ir saugi.
  • Stebėkite gamtą: Atkreipkite dėmesį į paukščių elgesį, vandens temperatūrą ir kitus aplinkos veiksnius.

Išvada

Seliavų žūklė – tai ne tik būdas praleisti laiką gamtoje, bet ir puiki galimybė išbandyti savo įgūdžius ir kantrybę. Laikydamiesi šių patarimų, padidinsite savo šansus sėkmingai pagauti šią paslaptingą žuvį.

Naujos Paskyros Rgistracija

Jau turite Paskyrą?
Log in instead Arba Atstatyti Slaptažodį