Kaip pasirinkti plūdę? Paprastai ir iš patirties

Plūdė – pirmasis daiktas, kurį daugelis mūsų laikė rankose, kai dar būdami vaikai pirmą kartą bandėme gaudyti žuveles. Ir nors laikai pasikeitė, o parduotuvėse dabar apstu visokiausios žvejybos įrangos, plūdinė meškerė ir jos pagrindinis simbolis – plūdė – vis dar turi ypatingą vietą tikro žvejo širdyje.

Bet štai klausimas: kaip gi pasirinkti tinkamą plūdę? Juk parduotuvėse jų tiek daug – visos skirtingos, visos gražios, o pardavėjas neretai tik gūžteli pečiais.

Atsipalaiduokime. Čia tikrai nėra kvantinė fizika. Svarbiausia – žinoti keletą paprastų dalykų.

Pradėkime nuo to, kam tau ta plūdė?

Visų pirma paklausk savęs:
Kur žvejosiu? Ką noriu sugauti? Kokia aplinka – stovintis vanduo ar upė?

Jeigu žadi žvejoti sekliame tvenkinyje ar ežero įlankoje, tau užteks lengvos, paprastos plūdės. Bet jei taikysies į didelę žuvį arba žvejosi upėje, kur vanduo srūva greitai, teks rinktis sunkesnę, stipresnę plūdę.

Trumpa taisyklė:

• Ramus vanduo – maža, lengva plūdė.

• Srovė – ilgesnė, stabilesnė plūdė.

• Gilus vanduo – slankiojanti plūdė (kuri gali laisvai kilti ir leistis valu).

Jei esi visiškas pradedantysis – rinkis paprastą fiksuotą plūdę. Lengviau bus išmokti ir pajusti kibimą.

Kas ta gera plūdė?

Pirkdamas plūdę, atkreipk dėmesį į keletą dalykų:

1. Plūdrumas.
   Plūdė turi tiksliai atitikti užrašytą gramą ant jos korpuso. Jei rašo „2 g“, o realiai reikės kabinti 3 g svarelį – kažkas negerai. Geros firmos (pvz., Sensas, Trabucco) paprastai nesukčiaus.

2. Kokybė.
   Pažiūrėk, ar kylis tvirtai laikosi, ar antenėlė tiesi. Jei ji jau parduotuvėje kreiva – po pirmos žvejybos gali ją išmesti.

3. Medžiagos.
   Geros plūdės dažniausiai gaminamos iš balzos (ypatingai lengvas medis) arba kokybiško plastiko.

4. Forma.
   Jei žadi žvejoti ramiame vandenyje, rinkis plūdes lašo ar kiaušinio formos. Jei srovėje – ilgą, smailą plūdę.

Antenėlė – smulkmena, kuri viską keičia

Nors antenėlė atrodo tik kaip mažas pagaliukas plūdės viršuje, iš tiesų nuo jos labai daug kas priklauso.

Plonos antenėlės yra jautresnės – puikiai rodo net menkiausią kibimą. Bet jas sunkiau matyti iš toli ar bangose.
Storos antenėlės mažiau reaguoja į bangavimą ir vėją, jas lengviau matyti, ypač jei regėjimas jau nebe toks kaip jaunystėje.

Dar svarbu, iš ko antenėlė pagaminta:

• Metalėlis – labai plonas ir jautrus. Idealus gaudant smulkias žuvis.

• Plastikas – universaliausias variantas, tinka viskam.

• Povo plunksna – labai lengva, bet reta mūsų parduotuvėse.

O kaip su antenėlės spalva?

Jei žvejojai nors truputį ilgiau nei valandą, tikrai pastebėjai, kad kartais plūdės antenėlė pasidaro tiesiog nematoma. Šviečia saulė, vanduo blizga – ir žiūrėk, plūdės neberandi.

Spalva lemia daugiau nei atrodo:

• Raudona – puikus pasirinkimas debesuotą dieną, bet saulėje ir bangose gali prapulti.

• Oranžinė – universali. Matoma beveik visada.

• Geltona – tinkama niūriam orui, bet saulėtą dieną „pradingsta“.

• Juoda – neįkainojama bangose arba rūke.

• Balta ir salotinė – gerai matomos prie tamsaus vandens fono, ypač ryte ar vakare.

Turi galimybę – pasiimk su savimi kelių skirtingų spalvų plūdžių. Arba dar geriau – nusipirk specialių spalvotų kembrikų, kurie maunami ant antenėlės.

Maži triukai žvejyboje

Patyrę žvejai žino, kad kartais net pati brangiausia plūdė netiks konkrečiomis sąlygomis. Todėl dažnai žūklėje jie plūdę pritaiko vietoje.

Keli paprasti triukai:

• Jei vėjas stiprus – prailgink antenėlę kembriku ir dantų krapštuku.

• Jei antenėlė per plona ir nematoma – užmauk lengvą plastikinį karoliuką.

• Jei nori geriau matyti – kombinuok spalvas ant antenėlės, pvz., raudona + juoda + oranžinė.

Svarbu: prisimink, kad bet koks pakeitimas keičia plūdės balansą. Jei kažką prikabinsi – gali tekti šiek tiek pakoreguoti svarelių svorį.

O jei nori žvejoti naktį?

Taip, net ir tam plūdinėje žūklėje yra sprendimai.
Naktinei žvejybai galima naudoti mažas šviečiančias lazdelės, kurios įsistato į plūdės antenėlę. Jei jos diametras per platus – pasinaudok keliais kembrikais, užmautais vienas ant kito.

Bet prisimink: papildoma švieselė – papildomas svoris. Todėl plūdės sistemą reikės šiek tiek perbalansuoti.

Pasirinkti plūdę – tai tarsi išsirinkti gerą draugą žūklei.
Gera plūdė leis tau pamatyti pačius subtiliausius kibimus, padės geriau valdyti masalą ir galiausiai – padės pagauti daugiau žuvies.

Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti. Išbandyk skirtingas formas, antenėlių storį, spalvas. Stebėk, kaip plūdė elgiasi vandenyje. Juk žvejyba – tai ne tik trofėjai, bet ir pats procesas, pati kelionė. O plūdę galite pasirinkti pauspaude čia: https://azukle.lt/lt/226-pludes

Kaip pasirinkti plūdės sistemą skirtingoms žuvų rūšims?

Dabar jau žinome, kaip pasirinkti plūdę ir kaip ją subalansuoti.
Liko dar vienas svarbus žingsnis: pritaikyti plūdės sistemą pagal tai, kokias žuvis žvejosime.

Ne visoms žuvims tinka ta pati taktika. Vienos – jautrios ir baikščios, kitos – godžios ir stiprios.
Todėl plūdės forma, svarelių išdėstymas ir net pavadėlio ilgis gali skirtis priklausomai nuo to, ką norime pagauti.

1. Kuojos

Kuojos – viena dažniausių mūsų vandenų žuvų. Ir viena iš jautriausių.

Taktika:

• Naudojama maža, lengva plūdė (0,5–2 g).

• Grandininis svarelių paskirstymas (vienodi maži šratai paskirstyti tolygiai).

• Plona antenėlė, jautri plūdė.

• Plonas pavadėlis (0,08–0,12 mm).

• Masalas – musės lerva, uodo trūklio lerva.

Patarimas: kuojos labai jautrios srovės „pakėlimui“, todėl masalas turi grimzti kuo natūraliau.

2. Karšiai

Karšiai yra atsargesni, bet didesni – dažnai sveria ir kilogramą ar daugiau.

Taktika:

• Vidutinio dydžio plūdė (2–6 g).

• Pagrindinis svarelis apie 20–30 cm nuo pavadėlio.

• Šiek tiek storesnė antenėlė (kad būtų matoma toliau).

• Pavadėlis 0,10–0,14 mm.

• Masalai – sliekas, kukurūzas, „sumuštinis“ (sliekas + lerva).

Patarimas: jei karšiai ima atsargiai – sumažink antenėlės storį arba svarelių svorį.

3. Šapalai

Šapalai – stiprios, greitos ir labai atsargios žuvys.

Taktika:

• Pailga plūdė, tvirtai laikanti srovėje (3–8 g).

• Vienas didesnis svarelis arti pavadėlio (kad masalas greitai nusileistų į norimą vietą).

• Plonas pavadėlis (0,10–0,12 mm), stipresnis kabliukas.

• Gaudoma dažniausiai vabalais, sliekais, uodo trūklio lervomis.

Patarimas: plūdę dažnai reikia „vedžioti“ palei srovę, o ne laikyti vienoje vietoje.

4. Lynai

Lynai – kaprizingos žuvys, gyvenančios sekliose, užžėlusiose vietose.

Taktika:

• Trumpa, plati plūdė (2–5 g), kad geriau laikytųsi tarp augalų.

• Pavadėlis storesnis (0,14–0,18 mm).

• Masalai – sliekas, kukurūzas, žirnis.

Patarimas: lynas dažnai paima masalą iš dugno, todėl sistemėlė turi būti subalansuota taip, kad masalas „sėdėtų“ ant dugno arba vos virš jo.

5. Karosai

Karosai – labai kaprizingi, ypač stovinčiuose vandens telkiniuose.

Taktika:

• Maža ir jautri plūdė (0,5–2 g).

• Smulkūs svareliai paskirstyti laipteliu: sunkesni arčiau plūdės, lengvesni prie kablio.

• Pavadėlis plonas (0,08–0,12 mm).

• Masalai – duonos minkštimas, musės lerva, kukurūzas.

Patarimas: jei karosai kibti nenori – eksperimentuok su masalo pateikimu: kartais geriau, kai masalas lėtai leidžiasi, kartais – kai guli ant dugno.

6. Ešeriai (gaudant plūdine)

Nors dažniausiai ešeriai gaudomi spiningu, kartais plūdinė meškerė su dirbtiniu masalu arba slieku duoda puikų rezultatą.

Taktika:

• Stipri, trumpa plūdė (3–6 g).

• Sunkesni svareliai, kad masalas greitai nusileistų.

• Storesnis pavadėlis (0,14–0,18 mm).

• Masalas – sliekas, mažytis žuveliukas, dirbtinis masaliukas.

Patarimas: ešeriams reikia agresyvesnio masalo pateikimo – nedvejok šiek tiek pakelti ar timptelti masalą.

Pabaigai

Žinoti, kokią plūdės sistemą pasirinkti pagal žuvies rūšį, – tai kaip mokėti kalbėti jos kalba.
Kuojoms – jautru ir subtilu. Šapalams – tvirta, bet greita. Karšiams – tylu ir lėta.

Praktika yra geriausia mokytoja – kiekvienas kibimas, kiekviena žvejyba padeda tau vis geriau jausti, kokio balansavimo, kokios plūdės formos ar kokio pateikimo reikia.

Linkiu tau kuo daugiau žvejybinės išminties ir tikrų laimikių! ?