Šamas : įspūdingas augimo tempas, elgsena, paplitimas Lietuvoje ir žvejyba

Šamo augimas

Šamas (Silurus glanis), esanti viena iš didžiausių gėlavandenių žuvų Europos vandenyse, pasižymi įspūdingu augimo tempu ir dydžiu. Dažnai aptinkami egzemplioriai siekia 2-3 metrus ilgio ir net 100 kilogramų ar daugiau svorio. Šios rūšies žuvų augimą lemia daugybė veiksnių, tarp jų mityba, vandens temperatūra ir kiti aplinkos sąlygos.

Mityba yra esminis veiksnys, įtakojantis šamo augimo tempą. Šamai yra plėšrūs padarai, kurių mitybos racione dominuoja mažesnės žuvys, varlės, vėžliai, ir kartais net paukščiai. Naudingųjų maistinių medžiagų gausa tiesiogiai veikia jų augimą. Pakankamas maisto kiekis aplinkoje leidžia jiems augti greičiau ir pasiekti didesnį dydį.

Vandens temperatūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį šamo augime. Šios žuvys teikia pirmenybę šiltesniems vandenims, kuriuose jų metabolizmas veikia sparčiau. Optimalios temperatūros telkiniuose gali skatinti spartesnį augimą, o vėsesniuose vandenyse augimo tempas gali sulėtėti.

Aplinkos veiksniai, tokie kaip vandens kokybė ir deguonies kiekis, taip pat turi svarbią įtaką šamo augimui. Šamai, gyvendami švariuose ir gerai aeruotuose vandenyse, dažniausiai auga sparčiau ir tampa sveikesni. Priešingai, prastos kokybės vanduo su mažai deguonies gali neigiamai paveikti jų augimą.

Augimo tempas skiriasi ir priklausomai nuo šamo amžiaus. Jaunos žuvys greitai auga, tačiau sulėtėjus augimo tempui, joms artėjant prie brandaus amžiaus. Paprastai per pirmuosius trejus metus šamai pasiekia 30-50 centimetrų ilgio, tačiau vėliau jų augimas lėtėja ir priklausomai nuo aplinkos sąlygų, dydžio skirtumai gali būti pastebimi įvairiuose vandens telkiniuose.

Paties Šamo augimo tempas ir galutinis dydis skiriasi ir gali labai priklausyti nuo specifinių vietovės sąlygų, o taip pat ir nuo genetinių faktorių. Tuo tarpu aplinkos ir maisto prieinamumo sąlygos gali paskatinti žuvį užaugti įspūdingai didelę.

Šamo elgsena

Šamas (Silurus glanis) pasižymi įdomia bei unikaliąja elgsena ir gyvenimo būdu. Šie plėšrūnai yra naktiniai gyvūnai ir daugiausia medžioja naktį, kai aplinka tamsi ir ramus vanduo suteikia priedangą. Šamai pasitelkia pažangias medžioklės technikas; jų ilgai ūsai padeda užčiuopti grobį tamsiuose vandenyse, o jautrios šoninės linijos leidžia pajusti vibracijas ir judesius. Tai padeda jiems efektyviai gaudyti įvairius smulkius gyvūnus ir žuvį.

Maitinimosi įpročiai šamų yra labai įvairūs, leidžiantys jiems išgyventi ir augti įvairiose aplinkose. Jų racioną sudaro žuvys, varlės, bestuburiai ir net mažesnių paukščių jaunikliai. Be to, šamai yra galingi plėšrūnai, kurie gali medžioti ir mažesnius savo rūšies atstovus.

Šamai judėdami vandenyje demonstruoja ypatingą sugebėjimą. Jie lėtai slysta per gylį, atlikdami staigius manevrus, kad išvengtų pavojų ar pasiektų grobį netikėtose vietose. Išgandusios šamos gali pasitelkti staigius, sprogstamus judesius, kad paspruktų nuo plėšrūnų ar žvejų. Be to, šamai yra jautrūs aplinkos pokyčiams. Jie greitai reaguoja į šviesos pokyčius ir refleksyviai slepiasi tamsesnėse vietose bei tarp povandeninių augalų, kad išvengtų dėmesio.

Kalbant apie socialinę elgseną, šamai dažniausiai laikomi solitariniais gyvūnais. Jie mėgsta būti izoliuoti ir vengia kompanijos, nors kartais gali susirinkti į grupes maitinimosi metu ar veisimosi laikotarpiu. Jų tarpusavio santykiai būna griežtai hierarchinia, dažnai vyresnieji dominuoja prieš jaunesniuosius. Teritorijos gynimas taip pat yra esminis šamų elgsenos bruožas. Jie aktyviai saugo savo gyvenamosios vietos ribas nuo kitų žuvų, demonstruodami agresyvią elgseną ir kartais naudodami fizinę jėgą.

Šamo paplitimas Lietuvoje yra gana platus, tačiau šių žuvų gausumas labai priklauso nuo konkretaus vandens telkinio sąlygų. Lietuvoje šamai dažniausiai randami Nemuno ir Neries baseinuose bei didesniuose ežeruose, tokiuose kaip Dusia, Metelys, ir Krokulė. Šių vietovių hidrologinės ir ekologinės sąlygos - t.y., vandens temperatūra, srovės greitis, dugno struktūra ir maitinimosi bazių buvimas - yra palankios šamams. Verta paminėti, kad šamai renkasi gilesnius, ramumoje esančius vandens telkinius su daug augmenijos.

Šių žuvų paplitimui Lietuvoje įtakos turėjo įvairūs veiksniai. Istoriškai, gamtinių barjerų ir stichinių nelaimių pasekmės neigiamai paveikė šamų populiacijas, ypač XX amžiaus pradžioje. Šiuo metu klimato kaita ir aplinkos tarša yra pavojingos, nes jos keičia vandens telkinių ekosistemų parametrus, įskaitant deguonies lygį ir vandens chemines savybes, kas gali stabdyti šamų augimo ir dauginimosi procesus.

Siekiant išlaikyti ir atkurti šamų populiacijas, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios įžuvinimo programos. Šios programos yra nukreiptos į šamų įveisimą į tinkamas, tačiau dėl įvairių priežasčių šioje zonoje sumažėjusias populiacijas. Įžuvinimo programų tikslas - atkurti natūralią ekosistemų pusiausvyrą bei palaikyti biologinę įvairovę. Įžuvinimas vykdomas rinktinėse vietose, atidžiai įvertinant vietines sąlygas ir galimybes, kad įveistų žuvų skaičius būtų optimalus ir atitiktų turimą maisto bazę bei kitas ekologines sąlygas.

Rezultatai rodo, kad įžuvinimo programos yra efektyvios. Šilaičių ežere, pavyzdžiui, po sėkmingo įžuvinimo pastebėta ženkli šamų gausumo didėjimo tendencija. Tokie projektai padeda ne tik išsaugoti šią vertingą žuvų rūšį, bet ir skatina mokslinį tyrimą bei ekologinį švietimą, skiriant dėmesį tvariam gamtos išteklių naudojimui. Šamo paplitimo ir įžuvinimo strategijos Lietuvoje yra svarbi gamtosaugos dalis, padedanti išsaugoti šią vertingą vidurio Europos faunos dalį ateities kartoms.

Šamų žūklė nuo kranto

Šamų žūklė yra viena iš patraukliausių ir iššūkių kupinų žvejybos rūšių. Šis žvejybas tipas reikalauja išskirtinės kantrybės, parengimo ir technikos išmanymo, kadangi šamas yra stiprus ir atsargus grobuonis. Norint padidinti savo sėkmės galimybes, būtina pasirinkti tinkamą įrangą ir masalus, taip pat žinoti geriausią laiką ir vietą šamui žvejoti.

Vienas iš efektyviausių šamo gaudymo būdų nuo kranto yra spiningavimas naktį  naudojant ryškius, agresyviui dirbančius masalus, kurie sugeba pritraukti šamo dėmesį. Taip pat labai populiari yra dugninė žvejyba, kurios metu naudojami stambūs natūralūs masalai, tokie kaip žuvys, mėsos gabaliukai ar didžiulės sliekų krūvos. Šamai dažniausiai maitinasi naktį, todėl naktinė žvejyba gali atnešti didžiausią laimikį. Vis dėlto, šamai taip pat gali būti sėkmingai gaudomi prieblandoje ir anksti ryte.

Svarbu gerai pažinti žvejybos vietas. Šamai dažniausiai laikosi upių ir ežerų dugne, ypač ten, kur yra daug slėptuvių, dumblių ar kliuvinių. Upėje šamai dažnai laikosi prie tiltų polių.

Planavimas ir pasiruošimas yra raktas į sėkmę. Ilgos žvejybos sesijos gali reikalauti daug energijos ir kantrybės, todėl būtina pasirūpinti tinkama apranga, maistu ir skysčiais. Praktiniai patarimai apima patogios kėdės ar gulto turėjimą, šilto drabužių rinkinio ir apsaugos nuo uodų priemonių įtraukimą.

Šamų žvejyba iš valties su kvakle (kvoku)

Šamo žvejyba iš valties su kvakle yra metodas, reikalaujantis tam tikro pasiruošimo ir žinių. Pradėkime nuo pačios kvaklės.  Kvokai yra specialūs įrankiai, imituojantys šamo mėgstamiausių grobių garsus, traukiančius šiuos didžiulius plėšrūnus. Kvokas turi būti pasirinktas atsižvelgiant į sąlygas, kuriose bus žvejojama – vandens gylį, dugno struktūrą ir oro sąlygas. Naudojant kvaklę, svarbu išgauti tinkamą garsą ir ritmą, kuris ne tik pritrauks šamus, bet ir išlaikys jų dėmesį.

Kalbant apie valties paruošimą, būtina įsitikinti, kad valtis yra tinkamai įrengta ir jūsų žvejyba valtyje kels kuo mažiau pašalinių garsų. Elektrinis variklis gali būti idealus pasirinkimas, nes jis triukšmingiau kels mažiau triukšmo ir neišgąsdins šamų. Būtinai reik turėti dreifo parašiutą, be kurio  sėkmingai žvejoti šamą įmanoma tik visiško štiliaus dienomis.

Taip pat reikia atidžiai pasirinkti žvejybos vietą. Šamai dažniausiai laikosi netoli dugno, kur yra natūralus jų maisto šaltinis. Rekomenduojama naudoti echolotą, sonaro pagalba aptinkant gilesnius dugno vietas, kuriose gali būti šamų. Šamas gali būti gana slaptingas, todėl kantrybė ir atidumas yra būtini.

Šamo spiningavimas naudojant Live Target naujausius echolotų sonarus

Šamo spiningavimas su Live Target naujausiais echolotų sonartais įgauna vis daugiau populiarumo tarp žvejų, siekiančių maksimalaus efektyvumo. Šie modernūs prietaisai suteikia galimybę tikslingai identifikuoti ir sekti šamo buvimo vietą vandenyje, padedant žvejams priimti teisingiausius sprendimus ir numesti masalą ten kur reikia. 

Live Target echolotų sonartais naudojamos pažangios technologijos, leidžiančios per sekundes perduoti išsamų dugno reljefo ir žuvų buvimo vietų realų vaizdą. Šie prietaisai veikia siųsdami ir priimdami ultragarso bangas, kurios atsispindi nuo įvairias objektų ir grįžta atgal į echolotą. Gautus duomenis automatiškai apdorojantis prietaisas paverčia juos į vaizdą ekrane, taip leidžiant žvejui tiksliai matyti, kurioje vietoje yra šamai ir kur yra užmestas masalas. 

Montuojant Live Target echolotus svarbu tinkamai pasirinkti jų padėtį ant valties korpuso - siekiama, kad jie būtų tiesiai po valtimi, kur bangos kliudytų mažiausiai. Optimalus montavimo aukštis bei kampas užtikrina, kad prietaisas perduotų tikslų vaizdą be iškraipymų. Be to, reikėtų atsižvelgti į valtės greitį, nes pernelyg greitai plaukiant vaizdas ekrane gali tapti mažiau aiškus.

Naudojant šiuos prietaisus žvejybos procesas tampa labiau vizualizuotas ir sistemingas. Žvejai gali stebėti šamo buvimo vietas ne tik pagal jų statinę padėtį, bet ir sekti jų judesius realiu laiku. Tai leidžia geriau suprasti šamo elgsenos dėsningumus ir pasirinkti optimalų momentą užmesti masalą. Live Target echolotų sonartai padeda atskirti šamus nuo kitų žuvų rūšių, taip pat identifikuoti teritorijas, kur jie gali slėptis - pvz., akmenų ar povandeninių augalų sąstatų.

Galų gale, naudojant šiuolaikiškus Live Target sonarus, žvejyba tampa ne tik efektyvesnė, bet ir žavesnė, suteikianti naujų patirčių ir įspūdžių tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Itin aukštos kokybės sonaro vaizdai leidžia įgyti pranašumą ir efektyviau planuoti savo veiksmus ant vandens.

Geriausios šamų žvejybos vietos ir laikas

Šamų žvejyba yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas tiek Lietuvoje, tiek kitur Europoje. Sėkmingai šamų žvejybai svarbi ne tik tinkama įranga, bet ir žinios apie geriausias žvejybos vietas bei laiką. Nors šamai gyvena įvairiuose vandens telkiniuose, jų buveinėms būdingos tam tikros ypatybės, kurias derėtų žinoti kiekvienam žvejui.

Lietuvoje šamų galima rasti upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Remiantis statistiniais duomenimis ir ekspertų rekomendacijomis, geriausia šamų žvejybos vieta nuo kranto Lietuvoje yra Nemunas - didžiausia ir ilgiausia šalyje upė. Nemuno ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių yra žinomas dėl savo didelių šamų populiacijų. Žvejybai iš valties geriausia rinktis Kauno, Elektrėnų marias bei didžiuosius Lietuvos ežerus.

Kalbant apie laiką, geriausias šamų žvejybos sezonas paprastai tęsiasi nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens. Būtent šiuo metu šamai yra aktyviausi, todėl žvejyba gali būti itin sėkminga. Pavasarį ir rudenį, kai vandens temperatūra siekia apie 15-20°C, šamų aktyvumas padidėja. Vasarą šamai daugiau laiko praleidžia giliuose vandenyse, todėl svarbu pasirinkti tinkamą gylį ir vietą. Vakaro ir nakties valandos yra ypatingai sėkmingos šamų medžioklei, nes  šamai yra naktiniai plėšrūnai.

Pasirenkant žvejybos vietą ir laiką, verta atsižvelgti ir į meteorologines sąlygas. Tingus oras, besikeičiantis atmosferos slėgis ir debesis paprastai yra palankūs veiksniai šamų žvejybai. Svarbu išstudijuoti vandens telkinį, kuriame planuojama žvejoti – šamai mėgsta pasislėpti už povandeninių kliūčių, tokių kaip akmenys, medis ar žolės.

Apibendrinant, sėkmingai šamų žvejybai Lietuvoje reikia žinoti ne tik tinkamiausius vandens telkinius, bet ir optimalius laikotarpius bei meteorologines sąlygas. Atsižvelgus į šiuos faktorius, galima žymiai padidinti žvejybos efektyvumą ir mėgautis šiuo įdomiu užsiėmimu.

Šamo žvejybos taisyklės.

Šamą galima žvejoti nuo balandžio 1d. iki spalio 31d. Leistinas imti dydis nuo 75cm. Per dieną galima paimti 1 vienetą. 

Šamo dydis ir svoris.

60cm =1.2-1.8kg,

80cm=4-5kg.

100cm=6-7kg

120cm =12-14kg

140m=20-23kg

160cm=25-30kg

180cm=40-50kg

200cm=60-80kg