Europinė Lydeka: Viskas, Ką turite žinoti apie šią plėšrią žuvį

Bendrinė Informacija apie Europinę Lydeką

Europinė lydeka (Esox lucius) yra vienas iš labiausiai paplitusių plėšriųjų žuvų rūšių, randamų visoje Europoje bei Lietuvoje. Ši žuvis dažniausiai sutinkama ežeruose, upėse ir srauniose upėse– nuo Arktikos iki Viduržemio jūros regiono. Europinė lydeka geba prisitaikyti prie įvairių vandens telkinių, todėl ji gali būti randama tiek gėlame vandenyje, tiek ir menkai druskinguose vandenyse.

Tipiška europinė lydeka gali pasiekti įspūdingus dydžius. Vidutinis šios žuvies ilgis siekia apie 50-70 cm, tačiau yra žinomi atvejai, kai lydeka išaugo iki pusantro metro ilgio. Svorio skirtumai taip pat platūs – nuo kelių kilogramų iki rekordinių 25 kg. Lietuvoje dažniausiai sutinkamos lydekos sveria apie 5-10 kg, priklausomai nuo vandens telkinio derlingumo ir maisto resursų prieinamumo.

Europinė lydeka pasižymi itin išskirtine išvaizda. Jos kūnas ilgas ir plokščias, padengtas žvynais, kurie suteikia jai hidrodinamiškumo ir leidžia greitai manevruoti vandens telkiniuose. Spalva gali skirtis priklausomai nuo aplinkos – nuo žalsvos iki šviesiai rudos spalvos. Dažnai galima pastebėti tamsesnes dėmes arba juosteles ant jų kūno, kurios padeda lydekoms susilieti su aplinka ir efektyviai medžioti grobį.

Be to, europinė lydeka turi išskirtinai efektyvų medžioklės būdą. Jos ilgi, aštrūs dantys leidžia greitai pagauti ir suėmę grobį, o stipri žandikaulio raumenys leidžia jį nuryti beveik vienu kąsniu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl europinė lydeka yra laikoma viršutiniu plėšrūnu, dominuojančiu daugelyje gėlavandenių telkinių.

Lydekos Mitybos ir Medžioklės Ypatumai

Europinė lydeka yra viena iš labiausiai paplitusių plėšriųjų žuvų Europoje, pasižyminti išskirtiniais medžioklės įpročiais ir mitybos įvairove. Šios rūšies atstovai yra ypač žinomi dėl savo oportunistinio požiūrio į grobimą, tad jų mityba gali būti gana įvairi. Nors pagrindinė europinių lydekų grobis yra smulkesnės žuvys, tokios kaip kuojos, raudės, ir karšiukai, jų valgiaraštis gali apimti ir kitus vandens organizmus.

Lydeka naudoja kelias medžioklės strategijas, kurios padeda jai būti sėkmingu plėšrūnu. Pirmiausia, svarbu paminėti jų puikią maskuotę ir gebėjimą likti nematomoms tamsiose vandens telkinių vietose arba tarp augalijos. Lydekos dažnai laukia savo grobio pasislėpusios ir dažnai auką puola staigiu šuoliu, naudodamos savo stiprias ir greitas pelekais. Tačiau taip pat dažnai lydeka tiesiog lėtai seka paskui masalą jį vangiai apžiūrinėdama. Tuo galima įsitikinti naudojant live sonarus arba povandenines kameras. Antra, lydekos turi aštrias dantis, kurie yra svarbūs medžiojant ir tvirtai laikant grobį. Jų burnos forma ir stiprūs žandikauliai padeda lengvai pagriebti  ir sudoroti auką.

Europinė lydeka taip pat gali parodyti kanibalizmo elgseną, ypač kai maisto ištekliai yra riboti. Dažniausiai grobis yra mažesės lydekos  kurios yra lengvai sugaunamos ir tinkamos savo „brandaus“ gentainio mitybai. Šis kanibalizmas padeda reguliuoti jų populiaciją ir taip išvengti maisto trūkumo pertekliui sumažinti.

Keletas įdomių atvejų rodo, kad europinė lydeka gali medžioti ne tik žuvis. Ji yra pastebėta medžiojanti vandens paukščius, varles ir net smulkius žinduolius. Tai atspindi lydekų lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių mitybos šaltinių, užtikrinant savo išlikimą įvairiausiose aplinkose.

Dauginimasis ir Gyvenimo Trukmė

Europinė lydeka, moksliškai žinoma kaip Esox lucius, turi specifinį dauginimosi ciklą, kuris svarbus tiek šios rūšies populiacijos palaikymui, tiek įvairių ekosistemų sveikatai. Neršto laikotarpis paprastai prasideda ankstyvą pavasarį, kai vandens temperatūra pasiekia apie 6-14°C. Per šį laiką patelės ieško seklumų su tankia augalija, kur jos gali saugiai išneršti ikrus.

Lydekų patelės ir patinėliai turi skirtingus brendimo laikotarpius. Patelės paprastai lytiškai subręsta apie ketverius metus, o patinėliai - dar anksčiau, dažniausiai maždaug antrųjų arba trečiųjų gyvenimo metų pabaigoje. Subrendusios patelės gali išneršti nuo kelių tūkstančių iki pusės milijono ikrų, priklausomai nuo jų dydžio ir aplinkinių sąlygų. Tuo metu patinėliai lytiniais produktais apvaisina ikrus iš karto po jų išneršimo, kad būtų užtikrintas efektyvus apvaisinimas.

Jaunos išneršiamos lydekos vystosi greitai. Po keturių iki dvylikos dienų iš ikrų išsirita lervos, kurios pradeda maitintis planktonu ir smulkiais vandens vabzdžiais. Laikui bėgant, mažosios lydekos vystosi ir prisitaiko grobti didesnes žuvis bei kitus vandens gyvūnus, tapdamos tikrais plėšrūnais. Jaunos lydekos augimo greitis gali stipriai skirtis priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir maisto prieinamumo.

Europinių lydekų gyvenimo trukmė taip pat yra įdomus tyrinėjimo objektas. Vidutinė gyvenimo trukmė svyruoja nuo 7 iki 12 metų, tačiau optimalios sąlygos ir mažesnė grėsmė nuo natūralių plėšrūnų gali leisti kai kurioms lydekoms išgyventi iki 20 metų. Tačiau šis laiko tarpas stipriai priklauso nuo ekosistemos, kurioje lydekos gyvena, sąlygų. Vyriškos ir moteriškos lydekos neturi didelių skirtumų gyvenimo trukmės atžvilgiu, tačiau gyvenimo trukmės vidurkis gali skirtis priklausomai nuo konkretaus vandens telkinio sąlygų.

Žūklė ir Populiarūs Gaudymo Metodai

Europinė lydeka yra viena iš populiariausių plėšrių žuvų tarp žvejų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Jos medžiojimas reikalauja specifinių žvejybos metodų, kurių kiekvienas turi savo privalumus ir trūkumus, priklausomai nuo sezono, vietovės ir asmeninių žvejo preferencijų.

Be abejonės spiningavimas yra populiariausias žūklės metodas, reikalaujantis aktyvumo ir įgūdžių. Įvairūs spiningavimo masalai, tokie kaip guminukai, vobleriai sukrės, blizgės yra naudojami siekiant imituoti natūralų lydekos grobį arba ją suerzinti. Sėkmingai žvejybai svarbu pasirinkti tinkamą masalo dydį bei spalvą, atsižvelgiant į vandens skaidrumą ir metų laiką. Spiningavimas ypač efektyvus rudenį, kai lydekos aktyviai ruošiasi žiemai ir ieško daug maisto, tačiau ko gero daugiausia lydekų skaičiumi galima sugauti iškarto po jų draudimo t.y. gegužės pradžioje. Tuomet pataikius dieną, kuomet jos aktyvios galima pagauti ne vieną dešimtį, tačiau dydžiai nebus įspūdingi. Pavasarį geriausia žvejoti neutralaus plūdrumo vobleriais, o rudenį didesniais ir dideliais minkštaisiais masalais.  Didelis 18-23cm guminukas yra efektyviausias masalas  stambiai rudeninei lydekai.

Kitas dar vis populiarus lydekų gaudymo būdas yra žūklė gyva žuvele. Tai yra senas, tačiau vis dar plačiai naudojamas lydekų gaudymo būdas. Gyvi masalai, pavyzdžiui, karosiukai ar raudės, traukia lydekas dėl jų natūralaus judėjimo vandenyje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip masalas tvirtinamas ant kabliuko, kad žuvelė galėtų laisvai judėti ir taip natūraliai pritraukti lydeką.

Pradedantiems žvejams rekomenduojama išbandyti skirtingus masalus ir metodus, kad surastų tai, kas geriausiai tinka jų žvejybos stiliui ir vietovėms. Be to, svarbu rinktis vietas, kuriose lydekos dažniausiai lankosi – seklios įlankos, kuriose daug povandeninės augmenijos, arba gilios upių duobės.

Įdomu paminėti, kad Europinė lydeka kartais sugaunama įspūdingo dydžio. Pavyzdžiui, buvo užregistruotos lydekos sveriančios daugiau nei 20 kilogramų. Tokio dydžio žuvys sukelia tikrą adrenalino dozę ir tampa dideliu pasididžiavimu žvejams.

Lydekos žvejybos taisyklės:

Lydekas žvejoti galima nuo gegužės 1 iki sausio 31. Gyva žuvele iki gruodžio 31d.Galima per dieną paimti 2 vienetus nuo 50 iki 80cm ilgio. Mažesnes ir didesnes privaloma paleisti. 

Žemiau pateikiame apytikslius lydekos amžiaus ilgio ir svorio duomenys.