Starkis

Starkis ir jo reikšmė Lietuvos vandenyse

Starkis (Sander lucioperca), dar tarp žvejų vadinamas vilku, yra svarbi rūšis Lietuvos gėlųjų vandenų ekosistemose. Tai didesnė nei vidutinė plėšrioji žuvis, žinoma dėl savo išskirtinės išvaizdos ir, pačio starkio nelaimei, išskirtinių kulinarinių savybių: ilgo, siauro kūno ir aštrių dantų, kurie puikiai padeda medžiojant mažesnes žuvis. Augdamas starkis gali pasiekti iki metro ilgio ir svorį iki 15 kg, nors vidutinis Lietuvoje pagaunamas dydis yra apie 50cm.

Starkis atlieka svarbų ekologinį vaidmenį, padedantis išlaikyti vandens ekosistemų balansą. Būdamas viršūnės plėšrūnas, jis reguliuoja smulkių žuvų populiacijas, taip palaikydamas biologinę įvairovę. Dėl savo reikšmės ekosistemai ir gebėjimo palaikyti sveikus žuvų bendruomenių santykius, starkis yra vertinamas tiek mokslininkų, tiek žvejų bendruomenės.

Lietuvoje starkis dažniausiai randamas tvenkiniuose,  upėse, ežeruose ir dirbtiniuose karjeruose. Ypatingai gausius starkio išteklius galima rasti Nemune, Kauno mariose ir kai kuriuose didesniuose Aukštaitijos ežeruose. 

Daugelis žvejų žino, kad šios žuvys ypač aktyvios naktį, todėl dažnai vadinamos "vandens vilkais". Šis pavadinimas atspindi jų medžioklės pobūdį, nes starkiai dažnai medžioja tamsoje, naudodamiesi savo jautriais jutiminiais organais. Taigi žvejys, netingintis anksti keltis ar vėlai gulti, turi daug didesnius šansus šauniai pažvejoti.

Starkio išvaizda

Starkis  pasižymi išskirtine ir lengvai atpažįstama išvaizda, kuri nepalieka abejingų tiek mėgėjų, tiek profesionalių žvejų. Šios rūšies kūnas yra pailgas, suspaustas iki galo, o nugara ir šonai išreikšti ryškiomis briaunomis. Starkis yra didelė žuvis, dažnai pasiekianti įspūdingus dydžius; suaugę individai gali augti iki vieno metro ilgio ir svorio, kuris viršija 15 kilogramų.

Starkis pasižymi specifine spalvų palete. Paprastai nugara yra tamsiai žalia arba ruda, pereinanti į šviesesnius atspalvius ant šonų ir pilvo, kuris yra beveik baltas. Tokie spalvų skirtumai padeda starkiui susilieti su aplinka vandenyje ir tapti itin efektyviu plėšrūnu. Be to, stiprūs kontrastai tarp atskirų kūno dalių išreiškia šios žuvies grožį.

Plaukmenų išdėstymas starkių kūne taip pat unikalus. Jie turi stiprų ir ryškiai pažymėtą nugarinį peleką, susidedantį iš dviejų dalių - pirmoji yra dygliuota, o antroji - lanksti ir minkšta. Šonuose esantys krūtinės pelekai yra trumpi ir aštrūs, o analinis pelekas yra ilgas ir platus, padedantis efektyviai manevruoti vandenyje. Šie plaukmenys ne tik prisideda prie jų judrumo, bet ir yra vienas iš požymių, pagal kuriuos lengviau atpažinti starkius.

Ryškūs ir aštrūs dantys - dar vienas starkio fizinis požymis, kuris parodo, kad ši rūšis yra tikri plėšrūnai. Jų dantys išdėstyti keliomis eilėmis, kas leidžia efektyviai gaudyti grobį. Visa ši starkio išvaizda ir struktūra prisideda prie šios rūšies efektyvaus gyvavimo natūraliuose vandenyse bei įrodo jų išskirtinumą tarp kitų Lietuvoje gyvenančių žuvų.

Starkio augimo ciklas ir gyvenimo trukmė

Starkis (Sander lucioperca) yra viena iš Lietuvoje labiausiai vertinamų plėšriųjų žuvų, pasižyminti ypatingu augimo ciklu ir gyvenimo trukme. Ši žuvis praeina kelis augimo etapus nuo lervos iki suaugusio egzemplioriaus, ir kiekviename etape jai reikalingos specifinės vystymosi sąlygos.

Pirmajame augimo etape starkio lervutės paprastai perina iš kiaušinėlių vandens telkiniuose, kur temperatūra yra nuo 12 iki 15 laipsnių Celsijaus. Lervos fazė trunka apie tris savaites, per kurias jaunos starkių lervutės maitinasi planktonu ir smulkiomis bestuburėmis. Šio laikotarpio trukmė ir sėkmingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų, ypač vandens temperatūros ir maisto prieinamumo.

Perėję į jaunystės etapą starkiukai pradeda maitintis mažesnėmis žuvimis ir kitomis aukomis. Šiame etape starkio augimas yra itin spartus, ir per pirmuosius metus jis gali išaugti iki 20 cm ilgio. Optimali temperatūra šiam laikotarpiui yra apie 20 laipsnių Celsijaus. Svarbią reikšmę augimui turi ir aplinkos kokybė bei vandens švara.

Starkiai, kaip suaugę žuvys, pasiekia savo didžiausią dydį ir brandą apie penkerių metų amžiaus. Suaugusių starkių ilgis gali siekti nuo 50 iki 90 cm, o svoris – nuo 2 iki 8 kilogramų. Gyvenimo trukmė gamtoje dažniausiai siekia apie 10–15 metų, nors kai kuriais atvejais starkiai gali išgyventi ir iki 20 metų. Gyvenimo trukmę žymiai įtakoja aplinkos sąlygos, parazitų poveikis ir mitybos prieinamumas.

Starkio augimo ciklas atskleidžia, kokios svarbios yra tinkamos ekologinės sąlygos ir pakankamai išteklių jų vystymuisi ir išgyvenimui. Būtent šių veiksnių suderinimas užtikrina, kad starkis galėtų sėkmingai gyventi, augti ir daugintis Lietuvos vandenyse.

Starkio mityba ir maitinimosi elgsena

Starkiai, priklausantys plėšrių žuvų grupei, demonstruoja įvairiapusišką mitybos režimą ir maitinimosi elgesį, priklausomą nuo jų gyvenimo etapo bei sezono. Jauniklių laikotarpiu, starkiai pirmiausia minta zooplanktonu ir smulkiais bestuburiais. Šis mitybos etapas yra esminis jų sparčiam augimui, nes zooplanktonas teikia būtinas maistines medžiagas, padedančias stiprinti jų organizmą ir ruošti juos ateities plėšrumui. Kai starkiai paauga, jų grobis tampa įvairesnis, įtraukiant smulkias žuvis, tokias kaip aukšles, kuojas ir kitus smulkius vietinius vandens gyventojus.

Starkiai demonstruoja reikšmingą gebėjimą prisitaikyti prie sezoniškumo. Pavasarį ir vasarą, kai upės bei ežerai yra gausus maisto šaltinis, jų maitinimosi ritmas yra aktyvesnis. Šiuo laikotarpiu starkiai dažniau medžioja ir sulaukia žymiai daugiau grobio. Rudeniui artėjant ir vandens temperatūrai kylant, starkių mitybos elgsena tampa mažiau intensyvi, nors jų grobio pasirinkimas vis dar apima įvairias žuvų rūšis.

Medžiojimo strategijos skiriasi priklausomai nuo starkio dydžio ir aplinkos charakteristikų. Mažesnieji starkiai dažniausiai remiasi pasalų technika, pasitelkdami tankius vandens augalų plotus ir dugno reljefo pokyčius, kad staiga pultų savo grobį. Suaugę starkiai išsiugdo kompleksiškesnę medžioklės elgseną - jie aktyviai gaudo ir persekioja aukas, naudodami savo greitį ir manevringumą.

Grobio preferencijos taip pat yra įdomus tyrimo objektas. Tai gali būti susiję su grobio prieinamumu, aplinkos sąlygomis ar energetiniais poreikiais. Pavyzdžiui, upėse dažniausiai renkamasi vietinės smulkesnių žuvų rūšys, kai kurios gali būti pasirinktos dėl jų konkrečių mitybos savybių, kurios padeda starkiams užtikrinti optimalų energijos metabolizmą.

Starkio buveinės Lietuvoje

Starkis (dar vadinamas sterkas) yra plačiai paplitusi žuvis Lietuvos vandens telkiniuose, tačiau ypatingą dėmesį verta skirti trims pagrindinėms buveinėms: Kauno marios, Kupiškio marios ir Kuršių marios. Šios vietovės išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir unikaliomis sąlygomis, kurios prisideda prie starkio augimo ir vystymosi.

Kauno marios yra vienas didžiausių Lietuvos vandens telkinių, puikiai tinkantis starkiams vystytis ir augti. Kauno mariose vandens kokybė kol kas pakankamai aukšta, o vandens telkinio gylis ir dydis tinkamas starkiams sėkmingai vystytis. Kauno marių ekosistema dabar yra tinkamai prižiūrima, ir išvarius verslininkus bei sutramdžius brakonierius starkių turime čia tikrai ne mažai.  Kita priežastis, kodėl Kauno mariose dominuoja starkiai, o ne lydekos yra Kruonio Hidroakumuliacinė elektrinė. Nuolatinis ir ryškus vandens kilnojimas labai sumažina lydekų populiaciją dėl išdžiūvusių saulėje ikrų bekilnojant vandenį, o starkiai neršia daug giliau ir jų ikrams vandens kilnojimas įtakos neturi. Taigi jiems konkurencijos iš lydekų pusės yra gana mažai.

Kupiškio marios yra mažesnės nei Kauno marios, tačiau taip pat pasižymi starkių gausa.  Tiksliau pasižymėjo, kol nesuvažiavo į Kupiškio marias visi garsūs velkiautojai, neprišaukė ten pusę Lietuvos žvejų ir nesutvarkė reikalų :). Na, bet dabar jos paliktos ramybėje ir ši žuvis po truputį atsigaus. Kupiškio marių vanduo yra turtingas deguonimi, o dugnas pasižymi gana įvairiomis struktūromis, kurios sukuria geras sąlygas starkio gyvenimui. 

Kuršių marios, esančios Kuršių Nerijoje, taip pat yra svarbi starkio buveinė. Šios marios pasižymi specifine druskos ir gėlo vandens kombinacija, kurios dėka starkiai gali prisitaikyti prie įvairių mitybos sąlygų. Anksčiau didžiausia Lietuvoje starkių koncentracija buvo būtent Kuršių mariose ties Kiaulės nugara ir Atmatoje, tačiau mistiškai iš ten dingo labai išpopuliarėjus žvejų mėgėjų gidų veiklai, kurie vežė žvejus į Kiaulės nugarą du kartus per dieną, o tuo metu buvo žmogui galima imti po 3 starkius, ir jie ėmė. 3 žvejai ryte = 9 starkiai keptuvėje ir, ko gero, dar ne vienas paleistas, bet  vėliau nudvėsęs mažas starkiukas. Kartu su besočiais ir vis išmanesniais žvejais verslininkais, gidai su savo mėsininkų įgulomis nustekeno ir Kiaulės Nugarą ir Atmatą, dabar jiems beliko turistus plukdyti.   Na bet jų dar liko kitur ir apie smagesnius dalykus.

Starkio žvejyba: tradicijos ir metodikos

Starkio žvejyba Lietuvoje turi gilias tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Tradiciniai būdai dažnai siejami su tam tikrais metų laikais ir specifinėmis vietomis, kur šios žuvys dažniausiai randamos. Istoriškai žvejai naudojo paprastas, bet veiksmingas priemones - kabliauti ar žvejoti su tinklu. Dabar tai griežtai uždrausta, nes tokie žūklės būdai esant dabartiniam žvejų skaičiui, tiesiog išnaikintų visas vertingesnes žuvis. 

Šiais laikais starkio žvejybai dažniausiai naudojamas spiningas, valtis ir echolotas. Upėse šie plėšrūnai gaudomi ir nuo kranto.

Sėkminga starkio žvejyba priklauso ne tik nuo naudojamų įrankių, bet ir nuo tam tikrų aplinkybių. Laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Starkiai yra aktyviausi vėlai vakare ir anksti ryte, ypač šiltesniais mėnesiais nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Taip pat svarbios oro sąlygos - drumstas oras arba lengvas lietus gali padidinti starkio aktyvumą.

Ne mažiau svarbu yra ir pasirinkti tinkamą vietą žvejybai. Starkiai dažnai laikosi netoli vandens augalijos, povandeninių uolų ar kitų slėptuvių. Todėl žvejojant rekomenduojama ieškoti tokių vietų. Optimalus gylis žvejybai yra nuo 2 iki 10 metrų, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo vandens telkinio specifikos.

Starkiai dažniausiai spiningaujami džigavimo būdu, šokdinant guminuką ant dugno, tačiau šis būdas yra efektyvus daugiausiai mažiems ir vidutiniams starkiams, o didesnieji egzemplioriai žvejojami viduriniuose vandens sluoksniuose. Skandinavai jau senai juos medžioja spiningaudami vertikaliai po valtimi, o atsiradus live sonarams ir lietuviai labai greitai perkando šį būdą. Taip pat live sonarai leidžia naudoti ir pelaginį spiningavimą, tai yra ieškant konkrečios žuvies live sonaro pagalba ir metant masalą tikslingai jam po nosimi. Taip pat starkiai spiningaujami ir nuo kranto ir tai dažniausiai daroma tamsiuoju paros metu priekrantėse naudojant negiliai neriančius minnow voblerius. 

Starkio populiacijos būklė ir iššūkiai

Starkis yra viena iš svarbių žuvų rūšių Lietuvos vidaus vandenyse. Vis dėlto, pastaraisiais metais starkių populiacija susiduria su keliais rimtais iššūkiais.  Visų pirma, tai žvejų mėgėjų skaičiaus didėjimas ir jų ginklavimasis naujausiomis technologijomis. Taip pat klimato kaita daro neigiamą poveikį starkių buveinėms. Vandens temperatūros padidėjimas ir susiję ekologiniai pokyčiai dažnai sutrikdo natūralius maisto šaltinius, būtinus starkio populiacijos išlikimui. Šiltesnis klimatas gali skatinti invazinių rūšių skaičiaus didėjimą, kas apsunkina starkių išlikimą konkuruojant dėl maisto ir buveinių. Kai kurie statistiniai duomenys rodo starkių populiacijos nuosmukį. Remiantis paskutiniais mokslinių tyrimų duomenimis, starkių skaičius ežeruose ir upėse per pastaruosius 15 metų sumažėjo apie 30%. Mokslininkai aktyviai ieško sprendimų šiai problemai spręsti, siūlydami įvairias išsaugojimo ir buveinių atstatymo programas. Griežtinamos mėgėjiškos žūklės taisyklės, mažinami limitai ir didinamos imamo starkio ribos. Taip pat pagaliau sulaukėme ir trofėjinių plėšrūnų apsaugos įstatymo ir didesni kaip 65cm starkiai turi būti paleidžiami.

Žvejybos taisyklės. Starkis

Starkį žvejoti galima nuo birželio 1d. iki vasario 31d. Galima paimti per dieną 2vnt, kurių ilgis yra nuo 50-65cm. Mažesnius ir didesnius privaloma paleisti.

Starkio dydžio ir ilgio duomenys.

30cm - 0,2-0,3kg.

40cm- 0,5-0,7kg.

50cm - 1,2-1,4kg.

60cm- 2,3-2,6kg.

70cm -3-4kg.

80cm-5-6kg.

90-cm-7-8kg.