Karšių žvejyba

Karšių žvejyba

Karšis – vienas populiariausių ir geidžiamiausių laimikių žvejojant dugnine ar plūdine meškere, bei, žinoma, fideriu. Taip yra, ko gero, todėl, kad, visų pirma, Lietuva tikrai negalėtų skųstis karšių populiacija ir dydžiais, nes šios žuvies pas mus vidaus vandenyse yra tikrai apstu. Tuo pačiu karšis yra vertinamas ir dėl savo dydžio, kadangi 3kg ar 4kg karšis tikrai nėra retas laimikis. Trečia priežastis tikriausiai yra lietuvių pomėgis valgyti rūkytą žuvį ir patiems ją rūkyti. Karšis yra viena iš skaniausiai išrūkomų žuvų rūšių mūsų vandenyse ir nusileidžia, ko gero, tik unguriui.

Karšis užauga iki 7kg dydžio ir 75cm ilgio, jis laikosi dažniausiai priedugnio zonoje, didesniuose gyliuose, kur yra vandens augmenijos. Karšis - tai žuvis, kuri laikosi būriuose, taigi, jei jie yra aktyvūs, jų galima prigaudyti tikrai nemenką kiekį. Tikslingai Lietuvoje karšis gaudomas beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus mažas, sraunias upes ir upelius. Visur kitur karšių yra sočiai. Ko gero, vienintelis vandens telkinys, kuriame yra problema su karšiais, yra Kuršių Marios. Prieš 20 metų tai buvo turbūt geriausia karšių žūklavietė, tačiau, uždraudus vidaus vandenyse verslininkų tinklus ir sumažėjus brakonierių, labai stipriai  pagausėjo karšių populiacija visur, išskyrus ten, kur tinklai liko ir dar gerokai patobulėjo jų efektyvumas. Taigi Kuršių Marios iš geriausios karšių žūklavietės tapo bene prasčiausia, kur dominuoja nedideli iki 1kg dydžio karšiukai ir tai ribotas jų kiekis.

Karšis tikslingai žvejojamas trimis būdais: feederiu, plūdine meškere ir method būdu. Pakalbėkime apie visus tris.

Karšis feederiu

Feederiu karšis žvejojamas daugiausia ten, kur dugnas nėra apžėlęs tankia augmenija ir nėra storo dumblo sluoksnio. Dažniausiai tai tvenkiniai, didesnės upės ir didieji ežerai, kur dugnas daugiau nuklotas žvyru nei dumblu. Taip yra todėl, kad žūklė feederiu mažai efektyvi, jei jūsų šėrykla prasmegs į dumblą ar įstrigs žolėse mėginant ją partraukti.  Pati feeder meškerė pasirenkama priklausomai nuo to, kur dažniausiai planuojate žvejoti, ir kokios distancijos bus reikalingos. Jeigu ketinate žvejoti stiprioje tėkmėje, tai ir renkatės galingą 120g ar 150g testo ir 3,9m - 4,2m ilgio meškerę. Jei daugiausia žvejojate siauroje lėtos tėkmės upėje ar nedideliuose ežeruose, renkatės trumpesnį ir silpnesnį fiderį. Ritė fideriui parenkama pagal meškerės ilgį ir galingumą. Jei feederis 3,9m - 4,2m ilgio, reikia rinktis didesnę 5000-7000 dydžio ritę.  Jeigu dugninė meškerė 3,3m ilgio, tai užteks ir 3000-4000 dydžio ritės. Kitas ritės parametras, į kurį reikia atsižvelgti, yra ritės perdavimas, kuris sąlygoja valo surinkimo greitį, t. y., kiek valo surenkama per vieną rankenėlės apsukimą. Čia reikia ieškoti kompromiso, kadangi pageidautina, kad valą ritė rinktų kuo greičiau, tačiau didelio perdavimo ritė, tiksliau jos rankenėlė ,suksis sunkiau ir labiau kentės pati ritė traukiant didesnį svorį. Taigi žvejojant upėje su labai sunkiomis šėryklomis ir ne pernelyg tolimose distancijose, geriausia yra mažesnio perdavimo ritė,  t. y. 4,7/4,8:1. Tokia ritė, net ir nebūdama labai brangi, tarnaus pakankamai gerai. Žvejojant karšius dideliuose ežeruose ir tvenkiniuose, dažniausiai tai daroma tolimose distancijose, ir tam reikalinga ritė, kuri gana greitai rinktų valą. Dažniausiai tokios ritės pavadinime turi žodelius Long Cast ir renka daugiau nei 100cm per apsisukimą. Su tokiomis ritėmis daug greičiau ir efektyviau vyksta žvejyba. Ant ritės būgnelio rekomenduojama sukti būtinai pintą valą.  Gaudant pintu valu, matysite atsargų karšio kibimą, nesvarbu, kokiu atstumu žvejosite. Gaudant monoflamentiniu valu tolimesniame atstume, prarandate galimybę pakirsti atsargiai kimbančią žuvį. Matysite kibimą tik tuo atveju, kuomet žuvis pati pasikerta ir visu svoriu timpteli valą. Monoflamentinis valas turi savų argumentų tik žvejojant upėje nedideliame atstume. Jo privalumas yra mažiau kimbančios tėkmės nešamos žolės ar žiedadulkės bei žuvies amortizacija. Gaudant pintu valu ir naudojant galingesnį feederį, būtina naudoti feeder gum. Ji yra pakankamai mažai tampri, kad netrukdytų matyti atsargaus kibimo, tačiau užkibus laimikiui, padeda amortizuoti jo smūgius ir išsaugoja sveiką pavadėlį ar lenktą kabliuką, kuris neišsitiesina