Kuoja

Kuojos žvejyba: išvaizda, elgsena ir žvejybos metodai

Kuojos (lat. Rutilus rutilus) ir raudės (Scardinius erythrophthalmus) yra dvi labai panašios žuvys, tačiau jos turi keletą esminių skirtumų. Kuoja paprastai yra didesnė už raudę ir turi platesnį kūną, kuris yra šiek tiek išgaubtas. Nors abi šios žuvys priklauso karpinių šeimai, kuoja dažnai turi tamsesnę nugarą ir šviesesnį pilvą, o raudės spalvos yra labiau išskirtinės – jų kūnas būna dažniausiai sidabrinis su raudonais atspalviais. Kuojos taip pat turi didesnius ir stipresnius žvynus, o jų galva – šiek tiek smailesnė. Kuojos yra aktyvesnės ir dažnai randamos gilesniuose vandenyse, ypač upėse ir tvenkiniuose, kur jos gali pasiekti nemažą dydį, kartais viršijantį 1 kg.

Elgsena ir gyvenimo būdas

Kuojos gyvena didelėse grupėse, kurios gali sklandžiai pereiti iš vienos vietos į kitą. Tai žuvis mėgstanti ieškoti maisto sekliuose ir užmirkusiuose vandens telkiniuose. Kuojos labai aktyvios, ypač pavasarį ir vasarą, kai vandenyje yra daugiau maisto. Kuoja yra taiki žuvis,  gali maitintis dumbliais ir kitais mažais vandenyje esančiais organizmais, tačiau neatsisako ir lervos, slieko, ar kukurūzo. Pavasarį jos mielai čiumpa ir judresnius organizmus. Paprastai kuoja ieško maisto arti dugno, tačiau ji gali maitintis ir paviršiuje, jei ten pasirodo maisto šaltiniai. Tiesą sakant, šios žuvys linkusios sekti maisto šaltinius, o kartais net nusileidžia į gilias vietas, kur galima rasti didesnį maisto kiekį.

Nerštas

Kuojos neršia pavasarį, kai vandens temperatūra pasiekia 6-8°C. Neršto laikotarpis dažniausiai būna nuo balandžio pabaigos iki gegužės mėnesio. Šios žuvys kiaušinius deda sekliuose, smėlėtuose ar akmenuotuose vietose, dažniausiai už srovių ribų. Kuojos per nerštą išskiria didelį kiekį kiaušinių, kurie išsivysto per 10-15 dienų priklausomai nuo vandens temperatūros. Kuojos patelės gali padėti iki 100 000 kiaušinių, o jaunikliai išsivysto greitai ir pradeda maitintis mažais vabzdžiais ir kitais vandeniniais organizmais.

Žvejyba su plūdine

Žvejyba su plūdine – viena populiariausių kuojų žvejybos technikų. Tai metodas, kuriame naudojama plūdė, kuri signalizuoja apie žuvies kibimą. Plūdine galima žvejoti tiek sekliuose, tiek gilesniuose vandenyse. Azartiškiausia kuojų žvejyba vyksta su sportinėmis meškerėmis be ritės ir žiedelių, dar vadinamomis pole meškerėmis. Šis žvejybos metodas pasižymi dideliu greičiu ir efektyvumu, nes pole meškerė leidžia žvejui greitai užmesti masalą ir stebėti plūdės reakcijas. Naudojant šį įrankį, žvejys gali labai tiksliai kontroliuoti masalo vietą vandenyje, o dėl didelio jautrumo, kiekvienas kibimas yra lengvai jaučiamas. Tokia žvejyba yra ypač efektyvi, kai kuojos laikosi sekliuose vandenyse arba netoli krantų.

Žvejyba su dugnine meškere

Kuojų žvejyba su dugnine meškere dažniausiai praktikuojama upėse, ypač Nemune, kuriame kuojos gali pasiekti įspūdingus dydžius – virš 0,5 kg. Dugninės žvejybos metodas – fideris, puikiai tinka gaudyti kuoją, nes šiuo metodu galima tiksliai, jaukino pagalba sutraikti kuojų būrelį prie jūsų šeryklos ir masalo. Fideris leidžia žvejui greitai ir tiksliai užmesti masalą ir pasiekti dugną, kur kuojos dažniausiai ir laikosi. Fideris ypač gerai tinka kuojų žūklei, nes šis metodas užtikrina puikų jautrumą ir tikslumą, o tai yra svarbu gaudant tokias žuvis, kaip kuojos, karšiai ir plakiai. Nemune kuojos paprastai laikosi tam tikrose vietose, kurios turi nuolydžius arba nelygią dugno struktūrą, kaip akmenys, smėlio juostos ar upės tėkmės pokyčiai. Tokiose vietose jos randa daugiau maisto ten ir laikosi. 

Žvejyba iš po ledo

Žvejyba iš po ledo žiemą yra puikus būdas pagauti kuoją, ypač tvenkiniuose ar lėtose upėse. Šiuo metu kuojos dažnai būna pasitraukusios į gilesnes vietas, kur tėkmė nėra tokia stipri. Kuojos žiemą dažniausiai gaudomos su avižėlėmis, kuris puikiai imituoja vandens mikroorganizmus. Stovinčiame vandenyje žieminės plūdelės ir žieminis fideriukas taip pat yra naudojami šiuo metų laiku siekiant suvilioti vieną kitą kuoją.  Žvejojant iš po ledo, svarbu naudoti labai jautrią įrangą, nes žuvys gali būti labai atsargios ir nenori agresyviai kibti. Patyrę žvejai rekomenduoja šiuo metu naudoti labai subtilius masalus ir būti kantriems, nes žiemos mėnesiais kuojos dažnai kimba lėtai ir atsargiai. 

Žvejyba su XUL spiningu

Žvejyba su XUL spiningu vis labiau populiarėjantis pasirinkimas pavasarį ir vasarą žvejojant kuoją, ypač mažesniuose vandens telkiniuose. Šie spiningai pasižymi ypatingu jautrumu ir liaunumu, ir su jais galima spiningauto su ypač mažais svoriais ir mažais masaliukais. XUL spiningas geriausiai tinka žvejoti stambioms kuojoms, nes jos kartais mieliau renkasi "gyvą" masalą nei dugne gulintį masaliuką. Žvejojant su XUL spiningu, masalas dažniausiai pravedamas  gana lėtai su pavirpinimais. Tai puikus pasirinkimas spiningautojams, kuomet plššri žuvis nėra aktyvi, o baltas žuvies visur apstu.

Žvejybos taisyklės

Kuojas galima gaudyti ištisą sezoną neviršijant 5kg bendro žuvies svorio ribos. Kuršių Mariose galima sugauti 7kg. 

Išvada

Kuojų žvejyba yra įdomus ir dinamiškas procesas, kuris reikalauja tiek kantrybės, tiek techninių žinių apie tinkamą įrangą ir metodus. Nuo žvejybos su plūdine sportinėmis meškerėmis be ritės ir žiedelių iki sudėtingesnių dugninių žvejybos metodų – kuoja teikia galimybę išbandyti įvairias žvejybos strategijas. Žvejojant su fideriu ar XUL spiningu, kuojos gali būti pagautos tiek upėse, tiek ežeruose, o žiemos žūklė iš po ledo suteikia dar daugiau iššūkių ir azarto. Kuojos žvejyba yra ne tik puikus hobis, bet ir galimybė pasimėgauti gamta bei pagerinti savo žvejybos įgūdžius.