Lietuvos žuvys

Šamo (Silurus glanis) žvejyba, augimas ir elgsena yra dėmesio verta tema, nes ši didžiausia Europos gėlavandenė žuvis gali pasiekti įspūdingą dydį. Šamas yra plėšrūnas, kuris dažniausiai minta kitomis žuvimis ir mažais gyvūnais. Jo augimą lemia mityba, vandens temperatūra ir aplinkos sąlygos. Lietuvoje šamai dažniausiai aptinkami Nemuno ir Neries baseinuose bei didesniuose ežeruose. Šamo žvejyba reikalauja kantrybės ir tinkamos įrangos, todėl žuvis nėra dažnas laimikis, jei jo žūklei...

Seliava (Coregonus albula) – paslaptinga ir unikali žuvis, laikoma tikru Šiaurės Europos ežerų brangakmeniu. Nors savo dydžiu ji nėra didžiausia ar įspūdingiausia, seliava pasižymi elegancija ir žvilgančia sidabriška išvaizda, kuri traukia žvejus ir gurmanus. Paplitusi daugelyje Europos ežerų, seliava sugebėjo pritraukti tiek žvejų, tiek biologų dėmesį savo ypatingu gyvenimo būdu ir subtiliu skoniu. Jos paslaptinga ir slapstymosi taktika gilumose žvejus vilioja ne tik dėl žuvies skonio,...

Plekšnė, unikali jūros dugno gyventoja, žavi savo prisitaikymu ir fiziologinėmis savybėmis. Šiame straipsnyje aptariama plekšnių išvaizda, gyvenimo būdas ir svarba ekosistemai, taip pat žvejybos metodai, tinkami tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Sužinokite, kaip sėkmingai žvejoti plekšnes Lietuvoje, kokie masalai ir technikos padeda užtikrinti gerus rezultatus, bei kaip šios žuvys prisideda prie subalansuotos mitybos. Plekšnių mėsos vertė ir kulinariniai naudojimai taip pat nepaliks...

Lyna - išrtinkta tautinė Lietuvos žuvis, žavi ir meškeriotojus savo paslaptingumu, nuostabia aukso spalvos išvaizda ir jėga bei kulinarinėmi ssavybėmis. 

Lašiša (Salmo salar) yra viena iš svarbiausių gėlavandenių ir jūrų plėšrūnų rūšių, ypatingai vertinama dėl savo unikalių savybių ir didelės maistinės vertės. Šis straipsnis aptaria lašišos išvaizdą, gyvenimo ciklą, augimo tempus, nerštą, paplitimą Lietuvoje, mėgstamas buveines ir žvejybos ypatumus. 

Karšis yra lengvai atpažįstama žuvis dėl savo išskirtinės kūno struktūros ir spalvų. Jis gali užaugti iki 40-70 cm ilgio ir sverti nuo vieno iki kelių kilogramų. Šios žuvies rūšys Lietuvoje yra paprastasis karšis, sekliavandenis karšis ir tupikrūmis karšis. Karšiai randami įvairiuose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Jie auga sparčiausiai pirmaisiais gyvenimo metais, o jų gyvenimo trukmė gali siekti iki 20 metų. Nepaisant jų išorinių panašumų su kitomis žuvimis,...

Aukšlių (Alburnus alburnus) paplitimas Lietuvos vandens telkiniuose per pastaruosius dešimtmečius tapo vis labiau pastebimas. Jos dažnai aptinkamos upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Šios gėlavandenės žuvys yra jautrios vandens kokybei ir temperatūrai, todėl jų populiacija priklauso nuo ekologinių ir antropogeninių veiksnių. Aukšlių populiaciją veikia klimato kaita, vandens telkinių užterštumas, hidrotechnikos statiniai ir maisto prieinamumas, tačiau aplinkos apsaugos iniciatyvos padeda...

Sužinokite apie šapalo (Squalius cephalus) paplitimą Lietuvoje, jų augimo tempą, gyvenimo ciklą ir mitybos ypatumus. Atraskite geriausius žūklės metodus, tokius kaip plūdinė meškerė, feederio ar dugninės žvejybos technika ir spiningavimas, bei patyrusių žvejų patarimus. Pasirinkite tinkamą įrangą ir masalus sėkmingai šapalo žūklei Lietuvos upėse, ežeruose ir tvenkiniuose. Šiame straipsnyje rasite visą informaciją, kurios reikia norint sėkmingai gaudyti šapalus visais metų laikais įvairiose...

Lietuvos vandenyse aptinkamos kelios karosų rūšys, tokios kaip sidabrinis ir auksinis karosas, kurios skiriasi savo morfologinėmis savybėmis ir gyvenimo būdais. Sidabriniai karosai yra ilgaamžiški ir aptinkami stovinčiuose bei lėtai tekančiuose vandenyse, tuo tarpu auksiniai karosai yra labiau atsparūs nepalankioms sąlygoms ir mėgsta seklus vandens telkinius. Žvejojant karosus, svarbu naudoti tinkamas meškeres ir masalus bei būti kantriems ir eksperimentuoti su skirtingomis žvejybos...

Sužinokite apie karpių kilmę Lietuvoje ir jų istoriją, pradedant nuo XIII amžiaus, kai Vokiečių Ordinas pirmą kartą atkėlė šias žuvis į vietinius vandenis. Straipsnyje aptariama karpių elgsena, augimo tempas, mityba ir pagrindiniai žvejybos būdai. Taip pat išsamiai aprašomos skirtingos karpių rūšys Lietuvoje, įskaitant paprastąjį, veidrodinį karpį ir liną, bei jų unikalios savybės. Gaukite patarimus, kaip efektyviausiai gaudyti karpius, ir atraskite sazano žūklės paslaptis Nemuno upėje.

Soma (Silurus glanis) zveja, augšana un uzvedība ir uzmanības vērts temats, jo šīs lielākās Eiropas saldūdens zivis var sasniegt iespaidīgus izmērus. Somi ir plēsēji, kas galvenokārt barojas ar citām zivīm un maziem dzīvniekiem. Tā augšanu nosaka uzturs, ūdens temperatūra un vides apstākļi. Lietuvā sams lielākoties sastopams Nemuna un Neris upju baseinos un lielākos ezeros. Soma zveja prasa pacietību un pareizu aprīkojumu, tāpēc šī zivs nav bieži sastopams loms, ja tā nav pareizi...

Šajā rakstā aplūkota asaru (Perca fluviatilis) augšana un dzīves cikls, to barošanās paradumi un barības resursu izmantošana, dažādas asaru ķeršanas metodes un paņēmieni, kā arī būtiskākās pazīmes, kas raksturo to izskatu. Dzīves sākumā asari sāk dzīvi kā ikri, bet, augot, tie ātri pāriet uz daudzveidīgu uzturu un attīsta adaptācijas prasmes, kas palīdz tiem izdzīvot dažādās vidēs. Rakstā sniegts arī pārskats par populārākajām asaru zvejas metodēm Lietuvā, piemēram, spiningošanu un...

Stērste (Sander lucioperca) ir svarīga plēsīga zivs Lietuvas saldūdens ekosistēmās. Tiek aplūkota stores ekoloģiskā loma, izskats, uzturs, augšanas cikls, dzīvotnes un problēmas, ar kurām saskaras stores populācija. Tajā aplūkotas arī stores zvejas tradīcijas, metodikas un saglabāšanas iniciatīvas, lai nodrošinātu sugas izdzīvošanu. Lietuvas ūdeņos stārķim ir svarīga ekoloģiskā un komerciālā funkcija, un tas ir jāaizsargā no vides piesārņojuma un citiem apdraudējumiem.

Eiropas līdaka jeb vienkārši līdaka Lietuvā. Kur tā sastopama, ar ko tā barojas un kā to zvejo, skatiet turpmāk.