Raudė

Išvaizda

Raudė (Rutilus rutilus) – tai gėlo vandens žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Ji yra viena iš labiausiai paplitusių žuvų Lietuvos upėse ir ežeruose, dažnai sutinkama tiek dideliuose, tiek mažesniuose vandens telkiniuose. Raudė turi šviesią, sidabrišką kūno spalvą, kuri perėjusi į pilkšvai žalią nugaroje. Jos šonai yra pilki su žalsvais atspindžiais, o pilvas šviesiai baltas. Ypač ryškiai raudė pasireiškia dėka raudonų arba oranžinių pelekų, kurie yra jos išskirtinis bruožas.

Raudės kūnas yra ganėtinai šoninis, kompaktiškas ir užapvalintas. Jos galva yra maža ir šiek tiek suapvalinta, burna žiūri į apačią. Dėl savo išvaizdos ir nedidelio dydžio, raudė dažnai yra painiojama su kitomis žuvimis, tačiau ryškūs raudoni pelekai yra lengvas atpažinimo ženklas.

Daugeliui žvejų raudės dydis nėra pagrindinis žavesys, nes šios žuvys dažniausiai užauga iki 20–40 cm ilgio ir pasiekia svorį iki 1,5 kg. Tačiau kartais pasitaiko ir didesnės raudės, kurios gali užaugti iki 2–3 kg. Dėl šių mažų ir vidutinių dydžių raudė tapo mėgstama žuvimi tiek mėgėjų, tiek sportinių žvejų tarpe.

Mityba

Raudė yra visai nepretenzinga mityboje ir gali maitintis įvairiu maistu. Ji yra visagėdė žuvis, tai reiškia, kad jos mitybos racionas apima tiek augalinę, tiek gyvūninę kilmę turinčius maisto produktus. Raudės gali maitintis įvairiais vandens augalais, žaliomis dumbliais, smulkiais vėžiagyviais, kirminais ir mažomis žuvimis. Ypač dažnai raudės maitinasi įvairiais vėžiagyviais, kuriuos jie pasiekia nusileidę prie dugno.

Raudės dažniausiai maitinas ir šaltuoju metų laiku, tačiau jos nėra itin aktyvios, kai temperatūra yra labai žema. Dėl to raudės dažnai pereina į „ramybės režimą“, kai aktyvumas mažėja. Bet šiltu oru ir vasarą raudės maitinas intensyviai, dažnai pasirodo paviršiuje ir būna labai aktyvios.

Elgsena

Raudės dažniausiai yra socialios žuvys, gyvenančios didelėmis grupėmis. Jos dažnai susiburia į būrius ir ilgą laiką gyvena kartu. Tai socialinės žuvys, kurios nuolat keičiasi pozicijas tarp grupių, ir dažnai būna labai jautrios aplinkos sąlygoms.

Raudės yra labai atsargios ir jautrios, todėl dažnai bėga nuo įvairių grėsmių. Jie vengia gilumų ir dažnai laikosi prie kranto, tarp augalų, dėl to žvejams gali būti sunku jas pastebėti. Tačiau šios žuvys yra itin ištvermingos ir dažnai pasireiškia net ir esant dideliam vandens užterštumui. Žiemą raudės dažnai pasitraukia į gilesnes vietas ir tampa mažiau aktyvios, tačiau kai prasideda pavasario šiltėjimo procesas, jos vėl tampa aktyvios ir dažnai prisitaiko prie įvairių mitybos sąlygų.

Nerštas

Raudės neršto periodas prasideda pavasarį, kai vandens temperatūra pasiekia 8–12 °C. Nerštas vyksta nuo balandžio pabaigos iki gegužės mėnesio vidurio, priklausomai nuo vietovės ir vandens temperatūros. Tai žuvys, kurios neršia greitai ir dažniausiai renka savo vietas giliuose, užaugusiuose vandenyse, pavyzdžiui, užliejamose pelkėse, tvenkiniuose ar upių šakose.

Raudės yra dvinariai žinduoliai, tai reiškia, kad jie kartu neršia poromis. Jos paprastai neršia mažus, skaidrius kiaušinius, kurie vėliau pasiskirsto po augalų paviršių. Neršimo procesas dažniausiai trunka tik kelias dienas, tačiau gali užtrukti ir savaitę, priklausomai nuo temperatūros ir vietovės sąlygų.

Raudė žvejyboje

Raudės yra mėgstamos tik pradedančių žvejų nebent dėl  savo gausos ir lengvumo sugauti. Ši žuvis yra vertinama ne tik pradedančių mėgėjų žvejų, bet ir sportininkų, nes žvejoti raudes yra tiek lengva, tiek smagu. Šiuo metu raudės žvejojamos daugiausiai naudojant plūdinę meškere, tačiau kartais, nors rečiau, jos kimba ir ant dugninės meškerės. Dažniau raudės yra ne žvejo tikslinis objektas, o problema žvejyboje. Ypač žvejojant didesniuose gyliuose su pl9dine meškere karšius, tai daryti labiausiai trukdo raudės. Jos puola besileidžiantį masalą ir verčia gerokai žvejui pasukti galvą, kaip jū atsikratyti. 

Raudės žvejyba plūdine meškere

Plūdine meškere žvejoti raudes yra labai paprasta ir efektyvu, nes šios žuvys dažnai laikosi kranto pakrantėje, kur galima lengvai nustatyti plūdės indikaciją. Raudės dažnai kimba šiltuoju metų laiku, todėl šios žuvys lengvai pritraukia įvairius masalus. Plūdė dažniausiai naudojama kaip signalizatorius, kad raudė kibo ant kabliuko. Geri masalai raudėms yra kirminai, įvairūs kiaušiniai, plūdės masalas ar net mišiniai, į kuriuos įeina įvairūs maistingieji komponentai. 

Raudės žvejyba spiningu

Raudės žvejojimas su spiningu paprastai nėra toks populiarus kaip su plūdine meškere, tačiau šis metodas taip pat gali būti efektyvus. Tam puikiai tinka XUL (Extra Ultra Light) spiningai. Jie labai jautrūs ir lengvi, todėl idealūs mažoms žuvims kaip raudė. Su šiuo spiningu galima naudoti įvairius mažus masalus, tokius kaip guminiai vabaliukai, mažos žuvelės ar net imitacijos, kurios puikiai veikia raudes. XUL spiningai užtikrina puikų kontaktą su žuvimi ir leidžia žvejui jausti net mažiausią kibimą.

Kulinarinės savybės

Raudė nėra labai vertinama kulinariniu požiūriu, nes ji turi daug kaulų, dėl kurių jos mėsa yra gana sunkiai valgoma. Be to, šios žuvies skonis dažnai apibūdinamas kaip vidutinio lygio, o ne itin išskirtinis. Dėl šių priežasčių raudės dažniausiai nėra pasirinkimas, kai kalbama apie gastronominius patiekalus, tačiau ji dažnai žvejojama dėl savo gausumo ir aktyvumo žūklės metu.

Žvejybos taisyklės

Raudės žvejyba nėra ribojama papildomais ribojimais. Žvejyba reglamentuoja tik maksimaliai leistinas pagauti žuvų kiekis ir įrankių bei kalbiukų skaičius.

Išvada

Raudė yra populiari žuvis, kurią lengvai žvejoti galima tiek su plūdine meškere, tiek su spiningu, naudojant specialiai sukurtus XUL kotus. Jos mityba ir elgsena leidžia ją žvejoti įvairiais metodais, todėl ši žuvis užima svarbią vietą ne tik mėgėjų, bet ir profesionalių žvejų arsenale. Pavasarį ir vasarą raudės yra ypač aktyvios, todėl žvejojant šiuo laikotarpiu galima tikėtis puikių rezultatų.