Žolynų lydekos

 Vanduo per šiltas ir lydekos nesimaitina... Vasara pagaunamos tik mažos lydekaites, didžiosios pasirodys tik rudenį... Vasara lydekos tūno dideliuose gyliuose ir nereaguoja į masalus... Tokias ir panašias nuostatas turbūt ne vienam teko girdėti. Dalis spiningautojų vadovaujasi panašiais principais ir karštuoju metų laiku lydekų negaudo, nes sau įprastose rudeninėse ar pavasarinėse vietose lydekų nepagauna arba nebegali gaudyti. Vasaros metu dauguma perspektyvių lydekinių vietų užželia vandens augmenija. Kai kurie vandens telkiniai ar jų pakrantės tampa visai nebetinkamos gaudyti standartiniais masalais, o atviros nuo žolių vietos laukiamo rezultato neduoda. Taip yra todėl, kad karštuoju metų laiku dauguma lydekų tūno žolių tankmėje ir toli nuo jų nesitraukia, kadangi tose pačiose žolėse jaučiasi saugios, čia pilna mailiaus ir toli maisto ieškoti nereikia. Nesvarbu ar tai upė ar ežeras ar tvenkinys, vandens augalijos tankumynuose visuomet tūnos kelios lydekos. Jei tai yra didelis vandens telkinys ir tik pakrantės apžėlę, didžiausiu egzempliorių žolėse greičiausiai nerasime. Didžiosios lydekos glausis kur nors gilumoje, vėsesnio vandens zonose, tačiau  iki 3kg  lydekų tokiose vietose taipogi pasitaiko pagauti. O jei tai nedidelis ežeriukas, kurio didelė dalis padengta vandens augmenijos, žolės tankmėje slėpsis ir telkinio senbuvės.

Kaip ir minėjau, dauguma spiningautojų dar vis vengia spiningauti pačiuose žolynuose, kadangi neturi tam tinkamų masalų ir netiki, kad pusmetrio gylyje, žolių tankmėje, jiems kas nors užkibs. Tačiau laikai keičiasi, dabar parduotuvių lentynos lūžta nuo neužsikabinančių masalų ir tik reikia juos teisingai pasirinkti. Mano nuomone, masalo pasirinkimas ir tikėjimas juo tokioje žūklėje ir yra svarbiausias aspektas.

Tačiau pradžioje trumpai aptarsiu, kokį derėtų pasirinkti įrankį, kad ne tik aptiktumėte ir pakirstumėte  plėšrūnę, bet ir sėkmingai ją ištrauktumėte. Šiuo atveju kompromisų negali būti daug. Įrankis turi būti tvirtas. Galingas kotas ir tvirtas pintas valas reikalingi suvaldyti lydeką, staigiai pakelti ją į vandens paviršių ir neduoti jai nerti į dar didesnę žolių tankmę. Aš asmeniškai žolėse lydekas gaudau su multiplikatorine rite, galingu iki ~28g spiningu  ir  0,19 -0,23mm storio pintu valu. Tokio storio valas  mažina masalo užmetimo nuotolį, tačiau žolynuose toli mesti nereikia ir netgi nerekomenduojama.  Nusviedus masalą 50 metrų, vargu ar pavyks jį sėkmingai  pravesti visą atstumą, o ir užkibusią lydeką ištraukti gali būti problematiška.  Gaudant žolėse kur kas svarbiau yra ne užmetimo nuotolis, o tikslūs metimai. Pusmetrio dydžio akis tarp lūgnių tankumyno, retesnių žolių ruoželis yra būtent tokios vietos kur ir taikomės užmesti masalą. Taigi dėl  įrankio neaiškumų yra nedaug, kuo jis galingesnis tuo geriau, be abejo, neperžengiant ribų ir nesusiruošiant į tokią žūklę su Norvegijos menkėms gaudyti skirta įranga.

2 pav.

Toliau, remdamasis savo patirtimi, aptarsiu, kokius masalus ir kokiomis sąlygomis rekomenduočiau naudoti.  Aš asmeniškai renkuosi masalą, atsižvelgdamas į žolių tankumą.  Jeigu žolės nėra  tankios, su nemenkais švaraus vandens tarpais arba virš žolių  yra bent 30cm,  dažniausiai renkuosi nedaug neriančius voblerius. Mano mėgstamiausi yra Jackall Magalon (1 nuotrauka) ir Lucky Craft Sum Malas  2 pav ). Pirmasis yra dvidalis, priklausomai nuo valo storio, paneria į maždaug 20-30cm gylį, tačiau turi savybę, lėtais žingsniukais traukiamas, neįsikabinti į žoles.  Antrasis modelis labai primena poperį, tačiau tai nėra poperis ir dirba jis kaip labai seklus crankas. Paneria apie 10cm ir aktyviai vingiuoja į šalis. Abu šie masalai yra labai skirtingi pagal savo paskirtį. t.y. Jackall Magalon skirtas išerzinti pasyvią lydeką, jos potencialioje buveinėje, o antrasis - LC Sum Malas yra nedidelis "searchbaitas" skirtas aktyvių lydekų paieškai. Su juo geriausia dirbti tiesiog lėtai dreifuojant ir tikrinant perimetrą.

Tankesnėse žolėse ar pakrančių nendrynuose rekomenduočiau rinktis vienkablius masalus su apsaugotu kabliuku. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad populiariausias iš jų yra Rapala Minnow Spoon blizgė (3 nuotrauka). Ši blizgė tikrai gali įveikti net ir tankiausią vandens augmeniją ir puikiai vilioti lydekas. Gaudant šia blizge pravedimo technika labai paprasta. Geriausiai ji vilioja lydekas tolygiai traukiant nedideliu tempu. Traukiama greitesniu tempu ji pradeda pernelyg chaotiškai dirbti arba suktis aplink savo ašį.  Tačiau žvejai išradingumo trūkumu nesiskundžia ir sugalvoja kaip šias blizges patobulinti. Siekiant šiam masalui suteikti universalumo užtenka papuošti jį silikoninio tvisterio uodegėle.  Paprasčiausiai nukerpame uodegą nuo nedidelio tvisteriuko ir užmauname ją ant kablio. Taip papuošta blizgė puikiai dirba ir labai lėtai traukiama, gražiai sklendžia žemyn pauzės metu ir chaotiškai nesivarto, kuomet reikia greitesnio pravedimo.

Kitas, tačiau man asmeniškai nemažiau sėkmingas masalas, tinkantis tankiems žolynams, yra spinerbaitas (4 nuotrauka). Jo trikampė forma ir vienšakis kablys leidžia įveikti ir nendrynus ir lūgnių kolonijas bei kitą vandens augmeniją. Nepaisant egzotiškos mums šio masalo išvaizdos, tai yra būtent tas masalas, kurį aš įvardinčiau kaip sėkmingiausią spiningaujant tankiose pakrančių žolėse ar nendrynuose.  Spinerbaitas dėka savo vieno ar dviejų lapelių, dirbdamas vandenyje skleidžia stiprią, panašią į sukrės, vibraciją ir taip vilioja lydekas. Gaudymas šiuo masalu žolėse yra labai paprastas, labiausiai pasiteisinanti taktika yra mesti ir traukti.  Nepaisant, kad geri spinerbaitai pauzės metu gražiai  sklendžia žemyn ir jais netgi galima džigauti, žolynuose to padaryti nepavyks, bet ir  nereikia.  Pamėginkite ir įsitikinsite patys. Renkantis spinerbaitą netaupykite ir rinkitės Japoniškus modelius. Užatlantėje šiais masalais gaudoma masiškai ir labai senai, o pigios kinietiškos kopijos, bent jau mano mėgintos, nepateisino lūkesčių. Visu pirma jos rūdija, dažnai tinkamai nedirba mažasis lapelis, būna įstatytas prastas kablys. Kalbant apie kablius, tai kartą per sezoną būtinai reikia nepamiršti pagaląsti ir geriausių spinerbaitų kablius. Teko pačiam įsitikinti, kad su ilgai negaląstu kabliu lydekos lengvai atsipurto masalo, tačiau pagalandus kablį ši problema dingo.

Man asmeniškai labiausiai patinkantis masalas žūklėje tankiuose žolynuose  ar   nendryne yra guminukai apginkluoti „ofsetiniu“ kabliu (5 nuotrauka). Gumas geriau rinktis minkštas ir mano favoritas yra Keitech Swing Impact Fat 5.8. Gaudant žolėse,  guminukus galima puikiai pravesti nededant jokio svarelio prie ofsetinio kablio, jie labai lėtai skęsta ir puikiai vilioja lydekas. Galima papildomai įkišti į pačią guma vadinamus volframinius vinukus, jų svorio pilnai užtenka.

Vasaros viduryje vandens telkiniai dažnai būta taip stipriai apžėlę, o vanduo nusekęs, kad žolių tankmė pasidaro neįveikiama jokiam masalui, tuomet tokiose vietose reikia dairytis tuščios vandens akies tarp žolynų. Kad ir kaip beviltiškai atrodytų tokia situacija,  net pusmetrio pločio tarpelis tarp žolių gali padovanoti lydekaitę. Šiuo atveju nepamainomas masalas yra poperis (6 nuotrauka). Užmetate į tokią vietelę poperį, ir jau po pirmo ar antro bulktelėjimo gali sekti ataka.

Pabaigai norėčiau parekomenduoti nesibaiminti didesnių masalų. Nepaisant, kad dabar vasara, kad vanduo šiltas, o žolėse nesitikite pagauti milžiniškos lydekos, rinkitės didesnius masalus ir  rezultatai jus gali tikrai nustebinti.