Aukšlė Lietuvoje: Paplitimas, Augimo Tempai, Buveinės ir Žvejyba

Aukšlės turi išskirtinę kūno sandarą. Jų kūnai yra ilgoki ir siauri, o jų žvynai yra sidabriniai bei blizgūs. Aukšlės gali lengvai maskuoti nuo grobuonių dėl savo blizgančių žvynų, kurie gražiai švyti saulės šviesoje. Jų kūnuose yra plonos, bet tvirtos kaulų struktūros, leidžiančios joms greitai plaukti ir manevruoti.

Aukšlės neršia pavasarį. Neršto metu, jos renkasi į upių ir ežerų seklius vandenis, kur vandens temperatūra siekia apie 15°C - 20°C. Patinai ir patelės plaukia į seklias vietas, kur patelės išleidžia kiaušinėlius į dumblą ar augaliją. Patinai tuomet išleidžia spermą, kad apvaisintų kiaušinėlius, ir per kelias savaites iš tų kiaušinėlių išsirita lervos. Šiose sekliuose vandenyse jaunos aukšlės randa maisto ir prieglobstį augimui.

Pastaraisiais dešimtmečiais aukšlių (Alburnus alburnus) paplitimas Lietuvos vandens telkiniuose tapo vis labiau pastebimas. Šios žuvys yra plačiai paplitusios įvairiuose šalies upėse, ežeruose ir kituose vandens telkiniuose, jų tankis nuolat kinta dėl įvairių ekologinių ir antropogeninių veiksnių.

Vienos pagrindinių upių, kuriose galima sutikti aukšlių, yra Nemunas, Neris, Nevėžis. Šiose upėse aukšlės dažniausiai renkasi lėčiau tekančius ruožus su daug augalijos, kurios suteikia joms priedangą ir maisto šaltinius. Taip pat aukšlės neretai aptinkamos didžiuosiuose ežeruose, tokiuose kaip Platelių ar dirbiniuose tvenkiniuose.  Didieji vandens telkiniai suteikia optimalias gyvenimo sąlygas, dėl gausios maisto bazės ir tinkamų nereto vietų.

Aukšlių populiacija Lietuvoje keitėsi dėl keleto pagrindinių veiksnių. Industrializacija ir urbanizacija, vis tankiau apgyvendintos teritorijos ir intensyviai naudojamos vandens telkiniai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių šių žuvų skaičių. Vandens užterštumas ir hidrotechnikos statiniai, tokie kaip užtvankos ir hidroelektrinės, taip pat turi neigiamą poveikį aukšlių ištekliams. Tačiau aukšlės neturėjo pačio didžiausio priešo: verslininkų ir brakonierių tinklų, bei žvejų mėgėjų spaudimo, taigi jos populiacija pas mus tikrai gausi. Nei žvejų verslininkų nei brakonierių nei žvejų mėgėjų aukšlė pernelyg nedomino ir nedomina. Jos nesunkiai pralenda pro tinklo akį, ir gali pakliūti tik į specialius mažaakius tinklus, kuriuos dažniausiai verslininkai stato seliavom, Tačiau ten kur gausu seliavų, aukšlių yra mažai. Na, o žvejai mėgėjai aukšle vertina tik kaip sportinės žūklės objektą ir jei ir gaudo dažniausiai paleidžia. 

Aukšlių Augimo Tempai

Aukšlių augimas Lietuvoje yra stipriai veikiamas daugelio aplinkos veiksnių. Pirmiausia, maisto prieinamumas vaidina esminį vaidmenį aukšlių augimo tempuose. Geresnės maitinimosi sąlygos lemia spartesnį žuvų augimą. Aukšlės dažniausiai minta planktonu ir smulkiais vandens organizmais, tokiems kaip bestuburiai ar įvairūs kirmėlės. Maisto gausa tiesiogiai sumažina konkurenciją tarp žuvų ir padidina jų išgyvenamumą.

Kitas svarbus veiksnys – vandens temperatūra. Aukšlės paprastai auga greičiau šiltesniuose vandenyse, kur temperatūra viršija 15°C. Tokiose sąlygose medžiagų apykaita jų organizme paspartėja, o tai teigiamai veikia augimą. Tačiau per aukšta temperatūra gali sukelti stresą ir sumažinti augimo tempą, todėl optimalus temperatūrinis diapazonas yra svarbus.

Aplinkos sąlygos, tokios kaip vandens kokybė ir deguonies kiekis, taip pat turi didelę reikšmę. Geros vandens kokybės ir pakankamo deguonies lygio užtikrinimas nulems sveikesnį ir greitesnį aukšlių augimą. Užterštas vanduo sukelia įvairias sveikatos problemas, kurios gali sulėtinti augimą arba netgi lemti žuvų žūtį.

Kalbant apie gyvenimo trukmę, aukšlės paprastai gyvena nuo 3 iki 5 metų, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Jų dydis gali svyruoti, tačiau suaugusios aukšlės dažniausiai pasiekia 15-20 centimetrų ilgį. Ankstyvosiose augimo stadijose, ypač per pirmuosius metus, augimo tempai yra intensyviausi, po to palaipsniui mažėja. Tinkamai sureguliuotos augimo sąlygos padeda pasiekti optimalų žuvų dydį ir ilgesnę gyvenimo trukmę.

Aukšlių Buveinės ir Jų Ekologija

Aukšlės yra gėlavandenės žuvys, dažniausiai aptinkamos įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Jų buveinės gali apimti ežerus, tvenkinius, upes ir net mažesnius upelius. Dažnai šios žuvys renkasi vandens telkinius, kuriuose yra palanki vandens cheminė sudėtis ir pakankamas deguonies kiekis. Dabartinė aukšlių populiacija Lietuvoje daugiausia priklauso nuo vandens telkinių ekologinės būklės, todėl aplinkos veiksniai yra itin svarbūs.

Neretai aukšlės randamos sekliuose vandenyse, kurių gylis svyruoja nuo 1 iki 3 metrų. Vandens gylis yra esminis veiksnys, nes aukštai augančios vandens augalijos stoka gali sumažinti jų gausumą. Dugnas, padengtas augalais, smėliu, žvyrkeliu ar dumblu, yra ypatingai reikšmingas aukšlių gyvenimo ciklui. Augalija teikia ne tik prieglobstį, bet ir maisto resursus, reikalingus šiems organizmams išgyventi ir veistis.

Augalija, besidriekianti vandens telkinio dugne, sukuria palankią aplinką aukšlių veisimui ir mitybai. Vandens augalai ne tik padeda reguliuoti deguonies kiekį vandenyje, bet ir suteikia buveinę įvairiems smulkiems bestuburiams, kurie yra svarbūs aukšlių raciono elementai. Augmenija taip pat sudaro geresnes sąlygas mažoms aukšlytėms išgyventi ir augti, nes augalai veikia kaip natūralūs slėptuvės nuo plėšrūnų.

Aukšlių mityba ir veisimosi sėkmė gali būti žymiai paveikta skirtingų buveinių sąlygomis. Pvz., sekliame vandenyje, kuriame yra daug augalų, yra gausu maistinių resursų, reikalingų aukšlių vystymuisi. Tuo tarpu gilūs ir atviri vandens telkiniai, kuriuose mažiau augalijos, gali būti iššūkis šiuolaikinei aukšlių populiacijai. Tokiuose vandens telkiniuose aukšlių populiacijos gali sumažėti dėl ribotų maistinių resursų bei mažesnės veisimosi ir prieglobsčio galimybių.

Aukšlių Žvejyba 

Aukšlių žvejyba Lietuvoje nėra labai populiarus užsiėmimas, dėl jų mažumo ir prastų kulinarinių savybių, bet žvejai sportininkai ir dalis žvejų mėgėjų , mėgstančių žvejoti su plūdinėmis meškerėmis.  Vienas iš populiariausių žvejybos būdų yra plūdinės meškerės naudojimas be ritės ir žiedelių, kitaip dar vadinamos „botu“ arba „sportine meškere“. Šis metodas be galo azartiškas ir efektyvus, ypač kuomet reikia per trumpą laika prigaudyti kuo daugiau žuvies.

Geriausios vietos aukšlių žvejybai Lietuvoje dažnai yra mažesni ežerai, tvenkiniai, bei užutėkiai upėse, kuriose yra lėtesnė srovė.  Pavasarį ir vasarą, kylant vandens temperatūrai, aukšlės dažnai migruoja į šiltesnius ir seklesnius vandenis, kur maitinasi vabzdžiais ir augalais. Tai yra idealus metas efektyviai jas gaudyti.

Aukšlių žvejyboje labai svarbus elementas yra kuo jautresnė sistema ir mažesni įrankiai. Plūdę reik rinktis kuo mažesnę. Jei gaudoma stovinčiame vandenyje geriausia, kad plūdės keliamoji galia nesiektų nei gramo. Upėje, priklausomai nuo srovės reik rinktis šiek tiek didesnę plūdę. Pagrindinis valas geriausia jei yra ne storesnis nei 0,16mm, o pavadėlis ne storesnis nei 0,10mm. Kabliukus reik rinktis taip pat labai mažus, #20-#16 dydžio, na o geriausias masalas aukšlei dažniausiai yra 1 ar 2 pinkos.  Jaukinti aukšles būtina ir tam yra skirti specialūs jaukai, kurie yra labai smulkios struktūros, aktyvus ir stipriai skleidžiasi vandenyje. Aukšles kimba dažniausiai viduriniuose vandens sluoksniuose ar net visai netoli vandens paviršiaus, taigi nenuleidinėkite masalo prie pat dugno, nes aukšlės retai kada maitinasi.  Aukšles susirasti labai padeda Deeper echolotas , o nuo uodų apsaugos tik Thermacell.